Neretai pašnekėjus su užsieniečiais apie Lietuvą dar kartą įsitikiname, kad mūsų šalis ne visada gali pasigirti populiarumu ir geru įvaizdžiu svetur. Kalbos, kad lietuviai užsidariusi ir niūri posovietinė tauta greičiausiai atbaido ne vieną keliautoją, tačiau ne Ruth Schiemanowski arba tiesiog Rūtą.

Rūta iš Voketijos Freiburgo miesto į Lietuvą atvyko dar rugpjūčio 1 dieną. Daugiašalio Comenius mokyklų partnerystės projekto asistentė tikino, kad beveik 5 mėnesiai, praleisti Kėdainiuose, prabėgo nepastebimai greitai ir ji jau gruodžio 18 dieną turinti grįžti namo. Tačiau prieš tai vokietė savo įspūdžiais ir patirtimi sutiko pasidalinti su ,,Kėdainių garso“ skaitytojais.

Tarptautinio projekto dalyvė

R. Schiemanowski Freburgo mieste gyveno pastaruosiu penkerius metus. Ten ji studijavo ir ruošėsi būti anglų, vokiečių ir istorijos mokytoja. Tačiau Rūta paaiškino, kad Vokietijoje prieš pradėdamas dirbti mokytoju, studentas turi tam tikrą laiką palaukti, įgyti darbo patirties. Puiki proga tai padaryti merginai pasirodė tarptautinis projektas „Comenius“, kuris suteikia galimybę pradedantiems mokytojams išvykti į užsienį ir ne tik įgauti reikiamų įgūdžių mokytojavimo srityje, bet ir artimiau susipažinti su svetimos valstybės švietimo sistema, kultūra. Mainais už tai jauni mokytojai savo žiniomis dalinasi su moksleiviais, mokykloms pristatyto naujus mokymo metodus.

Seniai norėjo aplankyti Baltijos šalis

Vokietė pasakojo, kad jai nebuvo svarbu, į kurią Europos šalį ar miestą važiuoti. Ir taip atsitiko, kad jaunoji mokytoja buvo paskirta vykti į Lietuvą, tiksliau – į Kėdainių šviesiąją gimnaziją.

Rūta sakė buvusi labai patenkinta jai priskirta šalimi, nes seniai norėjusi aplankyti Baltijos valstybes. Mergina prisipažino, kad iki atvykimo apie šią šalį ji žinojo nedaug – tik tiek, kad valstybė garsi gerais krepšininkais, žmonės svetingi, tačiau pro ausis nepraleido ir kalbų, kad lietuviai gana drovi ir užsidariusi tauta. Nepaisant truputį gąsdinančių kalbų Rūta patikino, kad dar pirmosiomis dienomis įsitikino, kad žmonės tiek sostinėje, tiek Kėdainiuose ar kitame Lietuvos mieste, be galo draugiški, paslaugūs ir energingi, neprimenantys stereotipiškai įsivaizduojamo gyvenimu nusivylusio lietuvio paveikslo.

Mokė anglų ir vokiečių kalbų

Prieš atvykdama į Kėdainius Rūta šiek tiek laiko praleido Vilniuje lankydama lietuvių kalbos kursus užsieniečiams. Kalboms gabi vokietė labai greitai perprasdavo lietuviškus žodžius ir nuolatos stebindavo moksleivius ir kitus draugus iš Lietuvos savo žiniomis. Vis dėlto, Šviesiojoje gimnazijoje įvairių klasių moksleivius ji mokė vokiečių ir anglų kalbų, vadovavo vokiečių klubui bei aktyviai dalyvavo kitoje mokyklos veikloje.

Panašumai ir skirtumai

Po praleisto laiko su gimnazistai mokytoja padarė išvadas, kad jie nenusileidžia moksleiviams Vokietijoje ar Anglijoje, kur ji taip pat dalyvavo panašiame projekte, kuris truko 10 mėnesių.

„Jauni žmonės visame pasaulyje yra labai panašūs – entuziastingi, energingi, nors lietuvius galėčiau išskirti kaip darbščius ir labia kūrybiškus jaunuolius“, – pastebėjo asistentė.

Kaip elgesio skirtumą mokyklose Rūta įvardino tai, kad Vokietijoje mobilieji telefonai moksleiviams mokyklose uždrausti, tuo tarpu Lietuvoje į tai žiūrima atlaidžiau. Ta pati situacija ir kalbant apie vėlavimą į pamokas. Dar vienas skirtumas, kad Lietuvoje moksleiviai ir mokytojai bendrauja daug artimiau nei jos gimtinėje. Dirbdama Kėdainiuose Rūta pastebėjo, kad nemaža dalis gimnazistų su mokytojais draugauja socialiniuose tinklapiuose ir panašiai, kas anot jos, sukuria labai šiltą ir jaukią mokslo aplinką.

Taip pat mokytoja tikino galinti drąsiai paneigti užsieniečių nuomonę, kad Lietuva neturtinga šalis. Lygindama mokyklas asistentė pastebėjo, kad technologijų atžvilgiu Lietuvos mokyklos ir viešosios įstaigos yra netgi pranašesnės už tas pačias paslaugas teikiančias įstaigas Vokietijoje.

Pažintis su Lietuva

Per beveik penkis mėnesius praleistus Lietuvoje, Ruth Schiemanowski spėjo aplankyti visus pagrindinius šalies miestus. Mokytoja ne kartą buvo sostinėje, Kaune, svečiavosi Šiauliuose, Nidoje, Druskininkuose ir kitur. Ji juokavo, kad Vilnius asocijuojasi su Kalėdomis – tai nepaprastai gražus Kalėdų, švenčių miestas. Daugelio kritikuojamas Kaunas jai taip pat paliko teigiamus prisiminimus. Šiauliuose didžiausią dvasinį įspūdį projekto dalyvei paliko Kryžių kalnas, o Nida jai – viena iš gražiausių matytų vietovių.

Be to, Rūta džiaugėsi, kad atvykusi į Lietuvą ji pirmą kartą grybavo: ,,Vokietijoje mes neturime tiek daug žalumos, gražių, didelių, švarių miškų, todėl grybauti Lietuvoje man labai patiko“.

Taip pat ji pasakojo, kad atvykusi tiek į Kėdainius, tiek į kitus miestus nuolatos ragavo naujus patiekalus ir produktus. Vokietijoje gyvensianti Ulmo mieste Rūta tikino pasiilgsianti varškės sūrelių ir labai skanios duonos bei koldūnų iš Lietuvos. O tokius patiekalus kaip bulvinius blynus ir naminius kūčiukus, kurių jai teko paragauti per netikrų Kalėdų vakarėlį mokykloje, pasigaminsianti namuose.

Nuolatos apsupta žmonių

Rūta – itin draugiška, bendraujanti ir įdomi asmenybė. Nesunku pastebėti, kad kur benuvažiuotų ji susiras draugų. 25-erių metų mergina ne tik, kad susirado labai gerų draugų Lietuvoje, bet ir spėjo su šia šalimi supažindinti ne vieną savo draugą iš Vokietijos, kurie vienas po kito buvo atvykę jos aplankyti.

Asistentė pasidalino savo patirtimi ir papasakojo, kad bendravimo įgūdžius ugdyti jai itin padėjo internetinė organizacija „Coachsurfing“. Tai žmonių bendruomenė, užsiregistravusi internete ir siūlanti užsieniečiams iš kitų šalių nemokamą nakvynę tam tikram laikui, kol svečias lankosi toje šalyje. Pasitelkusi organizacijos pagalbą Rūta keliavo jau apie 13 kartų. Tokiu būdu aplankė Ameriką, Prancūziją, Lenkiją, Angliją ir kitas šalis.

Mokytoja pasakojo, kad norint neišleisti daugybės pinigų nuomojantis būstą svetimoje šalyje tereikia užsiregistruoti „CoachSurfing“ interneto svetainėje, susirasti žmogų iš norimos šalies, susirašyti su juo ir praleisti gerą laiką susipažįstant su nauja šalimi ne tik kaip iš turisto, bet ir iš vietinio gyventojo perspektyvos.

Be šio Rūtos pomėgio pažinti naujas šalis ir žmones ji dar stengiasi reguliariai sportuoti, užsiiminėja joga, sukasi virtuvėje gamindama įvairius skanėstus ir vegetariškus patiekalus, nuolatos išbando naujus dalykus.

Ryšių su Lietuva nenutrauks

R. Schiemanowski neslepia liūdesio, kad reikia palikti Lietuvą tik su ja susipažinus, tačiau projekto dalyvė žada nenutraukti ryšių su šia šalimi. Tiek ji, tiek jos tėvai ir draugai, kurie lankėsi Lietuvoje, tikisi čia sugrįžti vasarą ir išbandyti dar daugiau dalykų, pamatyti dar daugiau vietų.

Tiesa, Rūta po apsilankymo Kėdainių krašto muziejuje ir pabendravimo su jo direktoriumi Rimantu Žirguliu pastebėjo, kad Lietuva, ypač Kėdainiai, ir Vokietija turi labai daug istorinių sąsajų, tad būtų labai įdomu suorganizuoti moksleivių mainų programą tarp šių dviejų šalių ir taip dar kartą aplankyti Europos centrą.

Pabaigoje, Rūta norėjo labai padėkoti visiems žmonėms, su kuriais susitiko bent akimirką, visiems moksleiviams, mokytojams, draugams ir praeiviams, kurie jos viešnagę čia padarė tokią, kokia ji buvo.

Ruth Schiemanowski, kalbėdama apie artėjančias šventes, apgailestavo, kad per Kalėdas Vokietijoje dažniausiai sniego nebūna, o Lietuvoje jis kalėdinę nuotaiką kuria nuo pirmųjų gruodžio dienų. Nepaisant sniego nebūvimo, Kalėdos taip pat yra viena didžiausių švenčių ir jos gimtinėje, tad žinoma jie turi ir savų tradicijų. Rūta ne tik pasakojo, bet ir su savo draugais Kėdainiuose atliko vieną iš svarbiausių tradicijų prieš žiemos šventes – kalėdinių sausainių kepimą.

Tradicinių, paprastų ir labai skanių sausainių receptu vokietė sutiko pasidalinti ir su ,,Kėdainių graso“ skaitytojais. Ingridientai:

250g miltų (Kepdami Kėdainiuose naudojom Karališkus kvietinius)

1 arbatinis šaukštelis kepimo miltelių 75g cukraus

2 arbatiniai šaukšteliai vanilinio cukraus 1 kiaušinio

125 g kambario temperatūros sviesto

Eiga:

Sumaišykite miltus su kepimo milteliais, tuomet sudėkite visus likusius ingredientus ir gerai suminkykite. Tešlą iškočiokite ant švaraus, miltais apibarstyto stalo, kol ji pasidarys apie 0,5–1 cm storio.

Tuomet tešloje įspauskite kalėdines sausainių formas su metalinėmis formelėmis ir kepkite iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 10 minučių kol sausainiai pasidarys šiek tiek gelsvi. Dekoruokite juos ištirpdytu šokoladu (geriausia, kad jis būtų skirtas būtent kepiniams, nes paprasti šokoladai ne visuomet sustingsta) ir pabarstukais.

Rūta taip pat mėgsta daryti dvigubus sausainėlius, kai tešloje išspaudžiamos dvi tokios pačios didesnės formos, o vienos iš jų viduje su mažesne formele išspaudžiama skylė. Tuomet kai šios atskiros dalys iškepa, ant pagrindo be skylutės užtepamas džemas, o dalis su skylute uždedama ant viršaus, taip pro skylutę matosi uogienė ar šokoladas. Tai labai paprastas, tradicinis vokiečių Kalėdinis receptas.

Skanaus

Agnė Dovydaitytė

 

 

Knypava.lt