Kėdainiai – miestas, galintis pasigirti ne tik turtinga istorija, iškiliomis asmenybėmis, bet ir turistinių bei lankytinų objektų gausa. Dažną turistą vilioja mūsų senamiestis, sakraliosios Šventybrasčio, Paberžės vietos, gausūs kultūros paveldo ištekliai.

Statistika rodo, kad kasmet Kėdainiuose apsilanko vis daugiau svečių. Tai sparčiai populiarėjantis miestas. Ar toks jis išliks ir šiais, 2013-aisiais? Koks praėjęs turistinis sezonas buvo Kėdainiams, ar daug turistų apsilankė mūsų rajone, kokie objektai buvo populiariausi ir lankomiausi, „Kėdainių garsas“ pasiteiravo Kėdainių Turizmo ir verslo informacijos centro vadybininkės Editos Mongirdaitės.

– Kiek turistų apsilankė 2012-aisiais metais Kėdainiuose ir rajone? Kokia kaitos tendencija lyginant su ankstesniais metais – jų apsilankymų skaičius padidėjo ar sumažėjo?

– Per praėjusių metų mėnesius vien Turizmo ir verslo informacijos centre (TVIC) apsilankė apie 4000 turistų. Kas pusmetį statistinius duomenis pateikia muziejai, apgyvendinimo įstaigos ir kaimo turizmo sodybos.

Rajono muziejuose per praėjusių metų I-ąjį pusmetį apsilankė apie 13 tūkst. lankytojų, apgyvendinimo įstaigų ir kaimo turizmo paslaugomis naudojosi daugiau kaip 7 tūkstančiai asmenų. Palyginti su 2011 metais, TVIC apsilankiusių turistų skaičius beveik nepakito. Beveik 70 proc. apsilankiusiųjų – Lietuvos gyventojai.

Dažniausiai užėję į Centrą teiraujasi žemėlapių ar informacinio leidinuko su įdomiausių lankomų objektų aprašymais. Sulaukiame klausimų, kur galima skaniai pavalgyti, kur galima susiremontuoti dviratį ar laikrodį, kur kirpykla, kur galima gauti nakvynę: dažnai tai, kas siūloma Kėdainiuose, turistams atrodo per brangu, jie vyksta į Kauną ar kitur, užsisako nakvynę kempinguose ar jaunimo nakvynės namų tipo įstaigose.

Nemaža turistų dalis naudojosi TVIC gido paslaugomis norėdami susipažinti su Kėdainių senamiesčiu. Ekskursijų per 9 praėjusių metų mėnesius buvo 62. 13-oje iš jų dalyvavo užsieniečiai. Jauniausi ekskursijos dalyviai – 3,5 mėn. Barbora iš Jurbarko rajono ir 4 mėn. Simonas. Vyriausiam ekskursijos dalyviui buvo 99 metai. Senolis griežtai atsisakė būti vežiojamas vežimėlyje, po senamiestį keliavo pėsčiomis, nors ekskursija buvo ne tokia ir trumpa. Savaitgaliais dažnai lankydavosi šeimos. Keliautojai keliavo organizuotomis grupėmis, pavieniai, savo transportu, ,,nameliais ant ratų“, dviračiais, viešuoju transportu.

– Kokią turistų dalį sudaro vietiniai turistai? Ar tarp lietuvių didėja susidomėjimas Kėdainiais? Kiek laiko jie skiria Kėdainiams apžiūrėti?

Vietiniai daugiausiai lankosi pažintiniais ir kultūriniais tikslais – lanko istorijos, urbanistikos, architektūros, gamtos paminklus bei atvyksta į kultūrinius renginius. Lietuvos gyventojai sudaro 70 procentų visų turistų. Jau dėsninga, kad rudenį ir pavasarį gausiai lankosi mokytojų ir moksleivių grupės, vasarą – daugiau pavieniai keliautojai, šeimos.

Grupės užsisako 1–2 val. Trukmės ekskursiją po senamiestį. Be to, kad susipažįsta su unikaliu urbanistiniu paveldu, dažniausiai ,,įsiprašo į svečius“ į vieną iš Kėdainių įmonių. Labai gaila, kad ledų fabrikas ,,Vikeda“ norinčių susipažinti su įmone ir padegustuoti ledų nebepriima. Labiausiai pageidaujama apsilankyti AB ,,Lifosa“, kartais – Kėdainių konservų ar cukraus fabrike.

Turistai – kiekvienas su savo pomėgiais ir tikslais. Pavyzdžiui, viena bendruomenė keliavo Lietuvos statybų inžinieriaus Prano Markūno keliais, lankėsi Šlapaberžės dvare, kurį garsusis inžinierius buvo trumpam įsigijęs. Buvo atvykusi grupė piligrimų, lankanti visas Lietuvoje esančias Šv. Jurgio vardu tituluotas bažnyčias.

Esame gavę ir prašymą pavežioti po Kėdainių miškus. Šeimos su vaikučiais klausia, kur galima praleisti laiką su vaikais. Daug kitų vietovių gyventojų suvažiuoja į šventes: Ledų, Agurkų. Teko išgirsti itin gerų atsiliepimų apie šiemet vykusią Agurkų šventę.

– Kokio turistų skaičiaus sulaukta iš užsienio valstybių? Iš kokių daugiausiai? Kaip pakito užsienio turistų apsilankymų skaičius palyginti su praėjusiais metais?

Džiugu, kad šiemet padaugėjo apsilankiusiųjų Kėdainių turizmo ir verslo informacijos centre užsieniečių skaičius – jų buvo dešimt procentų daugiau. Jie sudaro apie trisdešimt procentų visų lankytojų.

Daugiausiai užsienio lankytojų – lenkai, jų yra 30 proc. Ši tendencija nesikeičia jau kelinti metai. Lenkai domisi Radvilų paveldu, Česlovo Milošo istorija ir jo gimtosiomis vietomis – Šeteniais, kur gimė, Šventybrasčiu, kur palaidoti jo seneliai ir proseneliai. 20 proc. užsieniečių sudarė vokiečiai, trečioje vietoje pagal atvykusių skaičių – Latvija. Likusią dalį sudaro iš kitų šalių atvykę turistai.

Nemažą dalį lankytojų sudaro Kėdainių rajono savivaldybės, įmonių svečiai iš užsienio, Lietuvoje pagal mainų programas bestudijuojantys studentai: šiemet į Agurkų šventę buvo atvykęs gausus būrelis Lietuvoje studijuojančių prancūzų studentų.

Paberžės 1863 metų sukilimo muziejus šiais metais buvo ,,Didžiojo žygio po Baltijos šalis“ dalyvis, todėl atnaujintas ekspozicijas tyrinėjo nemažai latvių ir estų.

– Kokie objektai mieste ir rajone lankomi dažniausiai ir sulaukia didžiausio dėmesio? Gal, Jūsų nuomone, yra ir tokių, kurie nepelnytai yra užmiršti, tačiau vis tiek gali būti atraktyvūs turistams?

– Iš statistinių duomenų matyti, kad Radvilų mauzoliejus – populiariausias. Kas lankosi Kėdainiuose pirmąjį kartą – būtinai visuomet į jį eina. Rajone pirmauja Paberžės 1863 metų sukilimo muziejus. Šis istorijos, kultūros, gamtos, sakralinis kompleksas savo traukos nepraranda jau daug metų.

Vytauto Ulevičiaus muziejus itin vertinamas. Kaip išsireiškė viena muziejuje apsilankiusi moteris, matyt, itin sužavėta čia eksponuojamų darbų, ,,vien dėl šio muziejaus verta atvykti į Kėdainius“.

Didelį įspūdį visuomet palieka vienuolių karmelitų statyta Šv. Juozapo bažnyčia. Labai smagu, kad visą turistinį sezoną ji buvo atvira.

Šiltuoju laiku daugelis lanko Skinderiškio dendrologijos parką, domisi piliakalniais. Ypatinga rajone vietovė – Šventybrastis, išsiskirianti savo ypatinga dvasia, istorija, gamta, sakraliniu paveldu.

– Gal 2012 metų sezonui buvote parengę naujus turistinius maršrutus, pristatėte naujas lankytinas vietas?

Europos paveldo dienoms parengta ekskursija ,,Šventybrastis. Šventa vieta“. Vargu, ar jį galima pavadinti nauju, tačiau neabejotinai – primirštu maršrutu. Šventybrastis – ypatinga vieta. Kiek berengtume naujų maršrutų, turistai visuomet juos ,,pakoreguoja“, atsirenka pažintine prasme vertingiausius objektus ir patys pagal galimybes, poreikius ir norus su mūsų pagalba susidėlioja maršrutą.

Naujų parengtų turistų lankymui objektų rajone neatsirado. Tikimės, kad Arnetų name netolimoje ateityje bus parengta ekspozicija, naujasis sporto ir pramogų kompleksas renginiais padės pritraukti daugiau lankytojų, pamažu besikuriantys teminiai kaimai papildys turizmo infrastruktūrą tradicinių amatų demonstravimu, Skinderiškio dendrologijos parkas taps patrauklesnis lankytojams. Tikimės, kad ateityje plėsis ir dviračių takų infrastruktūra.

Seimas, atsižvelgdamas į tai, kad 2013 m. sukanka 150 metų nuo 1863-iųjų metų sukilimo ir pažymėdamas istorinę ir kultūrinę šio sukilimo reikšmę lietuvių, baltarusių ir lenkų tautoms nutarė paskelbti 2013 metus 1863-iųjų metų sukilimo metais. Planuojame parengti ekskursijos maršrutą, skirtą sukilimui ar išlikusiam paveldui, susijusiam su carų valdžios epocha.

– Visą praėjusią vasarą sekmadieniais vedėte nemokamas ekskursijas – ar jos buvo populiarios? Ar sulaukė daug ekskursantų?

– Nuo birželio 15 d. iki rugpjūčio 31 d., kiekvieną sekmadienį ekskursijas po senamiestį vedėme nemokamai. Labai džiaugiamės, kad jos pasiteisino, viršijo lūkesčius – sulaukėme didesnio dėmesio nei tikėjomės. Beveik kiekvieną sekmadienį vyko ekskursijos, jose dalyvavo kartais gausesnės, kartais mažesnės grupelės. Į maršrutą įtraukėme seniausio mūrinio pastato Kėdainiuose – Šv. Jurgio bažnyčios, paminkliniu akmeniu su inkaru pažymėtos buvusio uosto vietos (daugelis vietinių kalbėjo, kad čia lankosi pirmą kartą), Šv. Juozapo bažnyčios ir Vytauto Ulevičiaus medžio skulptūrų muziejaus lankymą. Ekskursijose dalyvavo ne vien kėdainiečiai – turėjome svečių iš Kauno, Plungės, Panevėžio. Sprendžiant iš atsiliepimų, dalyvavusieji jose tikrai nenusivylė. Tai buvo galimybė žmonėms turiningai praleisti laiką ir į tuos objektus, kuriuos matome kasdien, pažvelgti kitomis akimis.

– Kaip įvertintumėte pastarąjį turistinį sezoną? Kokie buvo pagrindiniai užsibrėžti tikslai šiam sezonui ir ar pavyko juos visus įgyvendinti? Su kokiomis problemomis susidūrėte organizuodami savo veiklą?

– Šis sezonas buvo išskirtinis vien tuo, kad turizmo informacijos paslaugos teikiamos kitoje įstaigoje, keitėsi personalo struktūra. Stengėmės ir toliau kokybiškai vykdyti nemokamas turistų informavimo paslaugas ir didinti žinomumą apie rajono turizmo išteklius ir paslaugas. Dalyvavome tarptautinėje turizmo parodoje ,,Vivattur“, vykdėme elektroninę rinkodarą, sukurta nauja interneto svetainė, rengiami straipsniai, keliama darbuotojų kvalifikacija, kad teikiamos paslaugos būtų kokybiškesnės.

– Kuo Kėdainių rajonas patrauklus šaltuoju metų sezonu?

– Sezoniškumas vis dėlto paveikia stipriai. Natūralu, kad keliaujančių šaltuoju metų laiku sumažėja: žmonės dažniausiai atostogauja ir keliauja vasarą. Pagrindiniai mūsų miesto renginiai vyksta taip pat vasarą. ,,Šaltuoju“ laikotarpiu Kėdainiuose lankosi ,,verslo turistai“, atvykstantys į įvairias vietos įmones darbo tikslais. Kėdainių krašto muziejus pritraukia nemažai lankytojų kultūriniais ir pažintiniais renginiais, edukacinėmis programomis, Janinos Monkutės-Marks muziejuje-galerijoje rengiamos pasaulyje pripažintų menininkų parodos taip pat pritraukia ne tik vietos gyventojus.

– Jums asmeniškai, kuo šis turistinis vasaros sezonas buvo įsimintinas? Gal kas stebino, o gal kas ir nuvylė?

– Gaila, kad sunkmetis iš savo gniaužtų nepaleidžia, žmonės taupo: užsisakydami ekskursiją, iš mokamų lankomų muziejų pasirenka tik kurį vieną. Ir laiko čia paprastai praleidžia nedaug – dvi tris valandas. 2012-aisiais sulaukėme įdomių lankytojų – buvo atvykęs paskutinio prieškario Liuteronų bažnyčios kunigo Paul Tittelbach‘o anūkas Albert Poensgen ir proanūkis Joachim Poensgen. Iš Vokietijos atvykęs vyras buvo vieno iš tų, kurie buvo repatrijuoti 1941 m., brolis, keliavo šeimos pėdsakais Lietuvoje. Lankėsi Panevėžyje, Raseiniuose. Kėdainiuose lankėsi Vokietijos ambasados Lietuvoje darbuotojai, ambasadorius su sutuoktine, iš viso 40 žmonių kolektyvas. Kasmet jie rengia pažintinę išvyką į kurią nors vietovę, šiemet pasirinko Kėdainius.

Kaip gidė džiaugiuosi pagausėjusiomis ekskursijomis.

Vaida Masilionytė

Knypava.lt