Su Aiste Kanapeckaite-Čerenkoviene pokalbiui prie kavos puodelio susitikome Kėdainių senamiesčio širdyje, jaukioje kavinukėje, kai už lango dar buvo matomas vėlyvo rudens peizažas, kuris ir buvo geriausias mūsų pokalbio fonas – kalbėtis apie meną, fotografiją, laisvos menininkės dienas bei nesenos kelionės, sugrįžus iš JAV įspūdžius. Ištikima odai Paklausta, kokios srities menas jai arčiausiai širdies, Aistė atsako, jog esanti įvairių sričių menininkė, pirmiausia dirbanti su oda, fotografija, kadangi turinti abiejų sričių diplomus. Vilniuje, Dailės akademijoje, ji baigė fotografiją ir video menus, o prieš tai studijavo ,,odą“ tuometinėje J. Vienožinskio dailės kolegijoje. Tačiau ji nespjaunanti ir į kitas meno sritis, juo labiau kad visi menai tarpusavyje susiję. Tarkim, darant odinius paveikslus tenka nemažai ir tapyti.

,,Baigus vidurinę mokyklą reikėjo apsispręsti, kur mokytis toliau. Kadangi buvo tokia nuomonė, kad į Dailės akademiją iš pirmų metų niekas neįstoja, todėl apsisprendžiau pirmiausia pabandyti stoti į aukštesniąją mokyklą. Oda iki tol nesidomėjau, prie jos tuomet nprisiliečiau pirmą kartą, bet ir dabar nesigailiu pasirinkusi odą, nes jos nepaleidžiu iki šiolei – apie 20 metų“, – prisipažįsta odininkė.

Turėdama odos gabalą, Aistė nemėgina eksperimentuoti, pirmiausia jos galvoje kyla idėja – kokios paskirties bus daiktas – viršeliai jau išleistoms knygoms, albumams, suvenyrinės dėžutės, viršeliai užrašų knygelėms, svečių, atsiliepimų knygoms, dienoraščiams, darbo kalendoriams, nuotraukų albumams.

Odinės knygos, dėžės

,,Labiausiai mėgstu tapytas, autorines, individualias knygas, neturiu susikūrusi vieno štampo, koks bus knygos viršelis, priklauso nuo situacijos. Be to, vienodi net neišeitų, nes kiekviena oda turi savo specifiką – skirtingai priima spalvą, velkasi, blizgesys kitoks, kitaip impregnuojasi, tai gyva medžiaga, kuri man diktuoja sąlygas. Knygos viršelyje daug floristikos elementų, nes žmonės mėgsta aguonas, gyvūninių temų, figūrinių kompozicijų, architektūros, netgi su Kėdainių motyvais“, – vardina A. Kanapeckaitė-Čerenkovienė.

Didelę Aistės kūrybos dalį užima odinės dėžės, į kurias galima dėti viską, ko tik širdis geidžia – papuošalus, sagas, mielas smulkmenas ar net svogūnus. Pirmiausia prieš sėdant kurti dėžę, tenka atlikti paruošiamąjį darbą – padaryti karkasą, kurio net niekas ir nemato, o pati maloniausia dalis – dekoravimas, dar aišku reikia užtraukti odą, jeigu būna reljefas, dar ir jį padaryti, išryškinti įdubimus ar iškilimus.

Dirbtuvės – ant palangės

Menininkei ,,dirbtuves“ namuose atstoja stalas ir palangė, o po darbo šią aplinką visada reikia susitvarkyti. Kol kas ji neturinti atskirų dirbtuvių, svajoja jas turėti, kad atsirastų koks kampas, jog pakilus nepabaigus darbo nereikėtų tvarkyti, o kitą dieną vėl galėtų tęsti darbą. Užtat Aistei galima pavydėti, jog ji dirba be darbinių įsipareigojimų – jos nesaisto griežtas režimas ,,atsiskaityti“, jei nereikia anksti keltis ir lėkti į darbą sutartu laiku.

,,Darbo dienos yra daugiau skirtos darbui, o savaitgalį, aš visai nieko negaliu padaryti, nes namuose visa šeima. ,,Padėjėjų“ namuose netrūksta – tai sūnus Oskaras, kuriam greit bus 6-eri, o mažajai Lukai kitais metais bus dveji. Pasakoja pašnekovė.

Kūrė ir interjerą

,,Iš kur atsiranda idėjos?“, – teiraujuosi Aistės.

,,Dar lapkričio pradžioje grįžus iš JAV, kur aplankiau sesę Dovilę, įkvėpimas tarsi dingo, ištiko kažkoks sąstingis, bet gal tas įkvėpimo nebuvimas praeis, kol Lietuvoje buvo vadinamasis tamsusis periodas. Iš tiesų, labai padeda kelionės, bet pastaruoju metu ne taip dažnai tenka keliauti. Idėjos ir kūrybinės mintys ateina iš gamtos, įvairiausių pamatymų. Gyvename vaizdų pasaulyje, nuolat kažkas fiksuojasi, kad ir per televizorių kažką pamatai, pasąmonėje lieka, o piešiant eskizus, tie vaizdiniai ir iškyla.

Esu kūrusi ir interjero elementų, svetainės viduryje dekoravau koloną, dariau užuolaidas. Su vyru kartu esu dirbusi interjero dizaino srityje. Kartais prireikdavo tokio akcento, kurio negali sukurti kitas žmogus, ir tu negali paaiškinti apdailos meistrui ar užuolaidų siuvyklai kokios būtent detalės trūksta. Tuomet tekdavo pačiai kurti, pasiūlyti užsakovui ir jeigu sutinka, pačiai imtis to darbo. Patys esame darę ir šviestuvus, ir vitražus paišę, kūrę odinius elementus, kadangi kartais trūksta tokios detalės ar akcento, kuri visus nustebintų ar tiesiog užbaigtų interjerą“, – paaiškina menininkė.

Darbai dažniausiai – į užsienį

Paklausta, kur realizuoja savo darbus, Aistė atsako, jog visur. Juos įsigyja tie, kas jais susidomi. Lietuvoje dažniausi pirkėjai yra Vilniuje, Kaune, kituose didesniuose miestuose. Daug Aistės darbų iškeliavę į Švediją, Angliją, Airiją. Menininkė pasakoja, kad pirkimui įtakos turi sezoniškumas. Jei vasara vestuvių, krikštynų ir kitokių progų metas, iš karto jaučiasi didesnė paklausa tokioms progoms skirtų suvenyrų. Nors dažniausiai darbus perka tie, kurie yra dideli meno mylėtojai ir ieško kažko išskirtinio.

Gruodžio pradžioje pagyvėja pirkimas Kalėdinių dovanų. Tačiau ji pastebinti, kad dažnas kėdainietis geriau nesuks sau galvos, bet nueis į prekybos centrą ir ten nupirks kažką ,,serijinio“ ir padovanos savo artimui.

,,Vežiau savo darbus į Ameriką, tai trečią dieną juos visus pardaviau. Fiziškai aš jų negalėjau daugiau paimti, nes bagažo svoris buvo ribotas“, – prisipažino menininkė, lapkritį sugrįžusi iš JAV.

Nju Džersyje aplankė seserį

,,Net nesiderėdamas sesers vyro bosas nupirko dvi oda įrištas knygas ir paveikslą. Darbų kaina tokia pati kaip ir Lietuvoje, tik ten, aišku, moka ne litais, bet doleriais. Galbūt darbus apsimokėtų ir pastoviai transportuoti, tačiau labai nepigios pašto išlaidos. Bet toje šalyje, jeigu žmogui prekę parodai ir jiems patiko, jie iš karto ir perka. Bet tokių prekių jie niekada neieškos kaip įsigyti internetu. Aš ten nemačiau nė vieno meno salono, kuriuose būtų parduodami panašūs darbai. Gabenau savo darbus į už Atlantę, norėdama Filadelfijoje sudalyvauti amatų mugėje, bet visus planus sugriovė uraganas Sandy. Tačiau darbų mugei ir būtų nelikę, nes juos žmonės bematant išgraibstė“, – su šypsena pasakojo Aistė.

Tris savaites viešėjusi pas seserį Dovilę Nju Džersyje Aistė pasakojo, jog tikrojo amerikietiško gyvenimo nepatyrė, bet įspūdį viešnagė – padarė.

,,Visą laiką sakiau, kad ten nevažiuosiu, manęs nedomina ta šalis, bet pakeičiau savo nuomonę sugrįžusi. Aš džiaugiuosi, kad man teko aplankyti keturis didžiausius JAV miestus ir dar aplinkines apylinkes, o svarbiausia, spėjau sugrįžti prieš uraganą Sandy, kuris apsėmė sesės namus“, – pasakojo pašnekovė.

Aistės sesuo Dovilė JAV gyvena jau 12 metų, nuvykusi kaip studentė pagal mainų programą, į Lietuvą nebegrįžo.

Fotografija – netikėtai

Fotografija į Aistės gyvenimą atėjo netikėtai. Baigus odą, kilo klausimas, kur studijuoti toliau ir įsigyti aukštąjį išsilavinimą. Tuo metu Vilniuje kūrėsi nauja specialybė, kurios iki tol nebuvo nė viename Dailės akademijos fakultete – tai fotografija ir video menai. Aistei ten pavyko įstoti.

A. Kanapeckaitė-Čerenkovienė – Kėdainių fotografų draugijos narė. Savų darbų parodos dar nedrįsta eksponuoti. Savo fotografijas ji eksponuoja tik grupinėse parodose. Šiemetinėje Kėdainių fotografų parodoje ji eksponavo iš Niujorko parsivežtą gatvės vaizdą.

,,Tai ne namų aplinkos vaizdas, tai vaizdas ne pro langą, bet netradicinis gatvės ženklas – vandens hidrantai“, – komentavo ji.

Aistė negalinti pasakyti, ką dažniausiai fiksuojanti, nors jai patinka objektai – įdomūs daiktai savo forma, apšvietimu, atsidūrę netradicinėje vietoje. Nors nevengianti fotografuoti ir portretų ar natiurmortų. Labiausia pripažįstanti juostinį fotoaparatą, nors su juosta dirbti sunkiau – ją reikia išryškinti, padaryti nuotraukas, bet vaizdas jos akimis yra kitas – labiau tikresnis, ne toks skaitmeninis. Tačiau reikia būt ,,atmušus“ akį, kad tai pamatytum, nors žmogus kartais intuityviai tai jaučia, nieko nereikia sakyti.

,,Bet man patinka ta technika. Kai fotografuoji ir nežinai, ar pavyko nuotrauka“, – sako Aistė.

Mokė ir kitus

,,Kaip jau minėjau, dienos režimą stengiuosi susidėlioti ir jo laikytis. Su fotografavimu yra sudėtingiau, nes tai neišvengiamas fizinis ėjimas, žiūrėjimas, fiksavimas, kartais nesinori niekur eiti ir net nėra kur eiti. Tada reikia būtinai kažkur važiuoti, būtent tokiam atsivėrimui labai padeda kelionės, kuriose atsiranda noras vėl fotografuoti. Kūrybą sąlygoja tie vaizdai, kuriuos matai“, – bemąstydama dėsto fotografė.

Beveik trejus metus iki dukros gimimo Aistė dirbo Kėdainių dailės mokykloje – vaikams dėstė fotografiją, jos išraišką, vaizdo suvokimą, jo komunikaciją, dalinosi savo žiniomis ir patirtimi su mokiniais. Tai buvo edukacinė jos kūrybinio kelio dalis, mokėsi ne tik jie, bet ir ji.

,,Mes ne tik fotografavom, bet ir dalyvaudavom įvairiuose konkursuose, lankėmės profesionalioje foto studijoje, diskutuodavom kitais meno klausimais, lankydavom įvairias parodas ir renginius, važiuodavom į Vilnių bei kitus miestus“, – prisiminė nesenus laikus pašnekovė.

Padeda bei pataria ir vyras

Paklausta, ar kuriant jai svarbi vyro nuomonė, Aistė net nedvejodama atsako, jog jos vyras – Viačeslavas Čerenkovas, interjero projektavimo įmonės ,,Estetika“ savininkas, dizaineris bei architektas.

,,Vyras man pataria, padeda. Jam reikia dideles erdves išdažyti ir kad žmogus jose gerai jaustųsi, nes spalva yra labai stiprus dalykas. Man spalva irgi labai daug reiškia. Jei maža detalė, ji gali būti ryški, o jei didesnis objektas – daugiau man patinka pasteliniai atspalviai. Vyro įmonėje teko dirbti ir man, tačiau pastaruoju metu darbus sustabdė vaikai, nes migruoti tekdavo po visą Lietuvą, važiuoti į objektus, ieškoti medžiagų. Tačiau šiuos darbus pristabdė ir dėl finansinės krizės sumažėjusios statybos. Jeigu žmogus stato namą, jis labai pagalvos, ar jam reikia dizainerio. Bet ši situacija nepriklauso nuo mūsų. Aš nemanau, kad tas dizainas pasidarė prastesnis, jis tapo dar geresnis, nes kurdamas žmogus kiekvienais metais labiau tobulėja“, – šiltai apie vyrą prakalbo Aistė.

Paklausta, kas šiandien guli ant jos darbo ,,palangės“, Aistė sako, jog žirklės, peilis, kartonas, odos gabalai bei dažai. Kartais atsiranda ir fotoaparatas…

Asta Raicevičienė

Knypava.lt