Šiuo metu atnaujinami miesto rotušės fasadai. Prieš kelis metus buvo sutvarkytas Kėdainių miesto rotušės kiemelis. Dabar jis tinkamas kameriniams kultūriniams renginiams, koncertams, poezijos skaitymams ar net šokiams. „Galbūt kiemelis labai tiktų ir vyno degustavimo vakarams, juo labiau kad šalia turime unikalią vyno krautuvėlę“, – taip sako Kėdainių rajono savivaldybės vyr. architektas Vytautas Kundrotas. Bet dar labiau šiomis dienomis jis džiaugiasi ant rotušės sienos, virš įėjimo į kiemelį, kėdainiečio dailininko Broniaus Rutkausko tapoma senųjų herbų freska. Pateikiame V. Kundroto mintis apie šiuo metu atliekamą rotušės atnaujinimą ir ant jos sienos tapomą Kėdainių senųjų herbų freską.
Seniai puoselėjau mintį ant rotušės fasado vienaip ar kitaip įrengti Kėdainių senuosius herbus. Nepamenu nė vieno Europos istorinio miesto rotušės be herbo. Todėl pasitaręs su istoriku Rimantu Žirguliu ir archeologu Algirdu Juknevičiumi, kokie miesto herbai turėtų būti eksponuojami, kreipiausi į rajono savivaldybės merą Rimantą Diliūną bei administracijos direktorių Romualdą Gailiūną dėl sumanymo įgyvendinimo. Pritarimas buvo gautas.
R. Žirgulis surado, kaip atrodė 1648 metais Abiejų Tautų Respublikos karaliaus Vladislovo Vazos privilegija patvirtinti Kėdainių ir Jonušavos miestų herbai. Pradžioje manėme, kad reiktų pakabinti iš metalo išlietus ir spalvotai emaliuotus bareljefus. Tačiau su skulptoriais pradėjus aiškintis, kaip tai padaryti, pasirodė gana sudėtinga ir brangu pagaminti tokius herbus. Be to, jie gali būti per daug „aktyvūs“ tokiame santūriame fasade.
Tuomet nutariau pasikalbėti su žinomu dailininku Broniumi Rutkausku, ar panaudojus grafito ir freskos technikas nepavyktų pasiekti norimo efekto, juo labiau kad sieninė fasadų tapyba renesanso ir ankstyvojo baroko laikotarpiais Europoje buvo labai populiari. Tai matome ir Vilniaus miesto to laikmečio reprezentacinių pastatų fasaduose.
Dailininkas B. Rutkauskas – bene vienas geriausių renesanso bei baroko stilių sieninės tapybos meistrų Lietuvoje. Jis išstudijavo barokinius Kėdainių ir Jonušavos herbus ir pasiūlė juos atlikti freskos technika. Pasirodė, kad herbai, kaip ir dera tokiems didžiūnams, kaip Šventosios Romos imperijos kunigaikščiai Radvilos, yra labai puošnūs ir išraiškingi, todėl pasirinkta atlikimo technika labai tiko. Dabar galime didžiuotis, kad ir trečioji Lietuvoje išlikusi rotušė pasipuoš savo miestų herbais.
Be to, ant rotušės fasado suplevėsuos ir miesto vėliava. Todėl, kad ir nematydami rotušės laikrodžio bokšto, miesto svečiai bei turistai iš tolo supras, kad tai miesto magistrato pastatas. O gal kada nors atstatysime ir bokštą su laikrodžiu bei varpais. Juk istoriniuose šaltinuose minima, kad Kėdainių rotušė buvo ne tik puošni bet, kaip ir pridera, turėjo varpinę su dviem varpais bei puikų miesto laikrodį, kuris, deja, dingo Karaliaučiuje.
Kėdainių rajono savivaldybės vyr. architektas Vytautas Kundrotas
Knypava.lt
