Tai lėtinė progresuojanti kvėpavimo takų liga, pasireiškianti bronchų susiaurėjimu - obstrukcija. Kartu su bronchų astma ji sudaro didžiausią sergamumą kvėpavimo sistemos ligomis. Tai didelė našta sergantiems žmonėms, žymiai paveikianti jų gyvenimo kokybę. Nuovargis ir dusulys ženkliai apriboja fizinę veiklą ir daro įtaką paciento ekonominiam bei socialiniam vaidmeniui.

Statistika. Tai ketvirtoji mirtingumo priežastis pasaulyje ir vienintelė lėtinė liga, dėl kurios didėja mirtingumas. LOPL serga 4-6 proc. vyrų ir 1-3 proc. moterų. Šiuo metu pasaulyje serga per 500 milijonų žmonių, kasmet dėl LOPL miršta 3 milijonai, o Europoje – iki 300 tūkst. žmonių. Lietuvoje medicininės statistikos duomenimis, sergančių LOPL žmonių skaičius siekia per 60 tūkst. Realiai šis skaičius gali būti dar didesnis – įrodyta, kad į specialistus dėl LOPL kreipiasi tik apie 25-30 proc. faktiškai sergančių asmenų. Kiti neįtaria, kad serga ar ignoruoja simptomus. Numatoma, kad artimiausią dešimtmetį pasaulyje LOPL ir toliau plis, o mirtingumas nuo šios ligos didės. Taigi, visuomenei tenka reikšminga ir vis didėjanti ekonominė bei socialinė sergamumo šia liga našta.

Simptomai. Dažniausiai LOPL nustatoma vėlai, nes pacientai dėl lėtai progresuojančios ligos nusiskundimų neturi. Iš pradžių ligoniai tik kosi ir skrepliuoja, dusulio nejaučia, prisitaiko savo gyvenseną prie pakitusios kvėpavimo funkcijos, sumažina fizinį aktyvumą. Kosulys pradžioje būna praeinantis, retai – vien tik naktį. Laikui bėgant skrepliavimas, kosulys ir dusulys didėja, atsiranda švokštimas arba cypimas kvėpuojant, skausmas krūtinėje. Vėlyvoje LOPL stadijoje dusulys prasideda nuo menkiausio fizinio krūvio. Laipsniškas kvėpavimo funkcijos blogėjimas sukelia fizinio aktyvumo sumažėjimą ir gyvenimo kokybės blogėjimą. Ligai progresuojant siaurėja kvėpavimo takai, į plaučius patenka vis mažiau oro, dėl deguonies stokos kenčia širdis, smegenys ir kiti organai.

Kas sukelia LOPL? Pagrindinis LOPL rizikos veiksnys yra rūkymas. Rūkymo sukeliami plaučių audinio pokyčiai tiesiogiai priklauso nuo surūkytų cigarečių skaičiaus ir rūkymo trukmės. LOPL riziką didina ir pasyvus rūkymas (kuomet rūkančio žmogaus įkvėptus ir iškvėptus rūkalų dūmus įkvepia kitas žmogus). Nors oro užterštumo vaidmuo nėra aiškus, bet, manoma, kad ir jis turi įtakos sergamumui. Profesinės dulkės ir chemikalai (garai, dirgikliai, dūmai), esant intensyviam ir ilgam kontaktui, gali sukelti LOPL, nepriklausomai nuo to, rūko žmogus ar ne. Manoma, kad yra ir genetinis šios ligos polinkis. Kvėpavimo takų infekcijos, persirgtos kūdikystėje ir vaikystėje, turi reikšmės LOPL atsiradimui vyresniame amžiuje. Liga neretai pasireiškia po gripo, kitų virusinių infekcijų, plaučių uždegimo. LOPL išsivystymui nemažiau reikšmingos blogos socialinės ir ekonominės sąlygos, nevisavertė mityba.

Diagnostika. Spirometrija yra pagrindinis funkcinis tyrimas LOPL diagnostikai bei progresavimui įvertinti. VšĮ Kėdainių PSPC spirometrijos tyrimas atliekamas profilaktinio sveikatos patikrinimo metu, pagal “Asmenų, dirbančių darbo aplinkoje, kurioje galima profesinė rizika (kenksmingų veiksnių poveikis ir (ar) pavojingas darbas), privalomo sveikatos tikrinimo tvarkos aprašą” ar remiantis gydytojo siuntimu. LOPL diagnostikai naudojami ir kiti tyrimo metodai: auskultacija (išklausymas), bronchus plečiantys mėginiai, plaučių rentgenograma, kraujo tyrimas ir kt. Visiems kvėpavimo sutrikimų kamuojamiems žmonėms - kosintiems, skrepliuojantiems, jaučiantiems oro trūkumą ramybėje ar fizinio krūvio metu, vyresniems nei 40m. amžiaus, rūkantiems, rekomenduojama išsitirti dėl galimos plaučių ligos. Apsilankykite pas savo šeimos gydytoją, kuris nukreips išsamesniems tyrimams ir/ar pulmonologo konsultacijai ir, esant poreikius, skirs individualų gydymą.

Profilaktika ir gyvensena. Svarbiausi gyvensenos pakeitimai, kurie gali padėti išvengti LOPL ar pagerinti LOPL sergančių pacientų gyvenimo kokybę, yra aktyvaus ir/ar pasyvaus rūkymo atsisakymas, profesinių dulkių, oro teršalų, įvairių kvėpavimo sistemos dirgiklių, infekcijų bei alergenų vengimas.

Sergant LOPL reikalingas visavertis maistas, turintis pakankamai baltymų ir riebalų. Tinka žuvies, naminių paukščių ir liesos mėsos baltymai, daržovės. Progresuojant LOPL, neretai yra polinkis mažėti kūno masei. Tuomet pacientams rekomenduojama valgyti maistą, turintį didesnį riebalų kiekį nei įprastai (alyvų aliejus, riebi žuvis). Patariama vengti produktų, sukeliančio žarnyne dujų kiekio padidėjimą (obuolių, kopūstų ir pan.). Siekiant neapsunkinti diafragmos darbo, geriau maitintis dažniau, bet nedideliais kiekiais. Svarbus yra tinkamos kūno masės palaikymas.

Sergantiesiems rekomenduojama vengti labai žemos ar aukštos oro temperatūros, taip pat labai didelio aukščio.

Svarbi profilaktikos priemonė yra fizinis aktyvumas - raumenų tonusą gerinantys bei kvėpavimo pratimai. Naudingas priemonių, skatinančių bronchų sekreto pasišalinimą, naudojimas. Sergantiesiems LOPL tinka visi fiziniai pratimai, nesukeliantys diskomforto ar dusulio.

LOPL sergantiems rekomenduojama kasmet skiepytis gripo vakcina.

LOPL diena. Pasaulinė LOPL diena minima lapkričio 17 – ąją. Jos tikslas - skleisti informaciją apie ligą, skatinti žmones labiau rūpintis savo sveikata, juk klastingos ligos simptomai ilgą laiką gali būti nepastebimi. LOPL – nepagydoma ir progresuojanti liga, tačiau svarbu žinoti, jog ankstyva diagnostika ir tinkamas gydymas gali padėti išvengti ligos paūmėjimų ir komplikacijų.

Sveikatos mokymo organizatorė

Danutė Šilkaitienė

Kedainiu PSPC informacija