Trečius metus lapkričio 18-tą minima Europos supratimo apie antibiotikus diena - tai Europos sveikatos iniciatyva, remiama ir Pasaulinės Sveikatos Organizacijos bei kitų suinteresuotų sveikatos specialistų bei mokslininkų grupių. Šių metų dienos tikslas – atkreipti ligoninėse dirbančių gydytojų bei administracijos atstovų dėmesį į tinkamo antibiotikų vartojimo svarbą. 2010 m. Europos supratimo apie antibiotikus dienai paminėti organizuojami renginiai:  konferencija ligoninių infekcijų kontrolės specialistams ir administratoriams (2010-11-17), konferencija bendrosios praktikos gydytojams (2010-11-18), konferencija ligoninių infekcijų kontrolės specialistams ir administratoriams (2010-11-25), tyrimas „Antibiotikų vartojimas Baltijos šalyse“. Daugiau informacijos www.hi.lt.

Antibiotikai - vienas didžiausių praėjusio amžiaus medicinos laimėjimų, tačiau neteisingas ir besaikis jų vartojimas gali pridaryti daugiau žalos nei pagelbėti. Antibiotikai efektyvūs tik prieš bakterinės kilmės infekcijas – jie negali padėti pasveikti nuo virusų sukeltų infekcijų, tokių kaip peršalimas ar gripas, o atvirkščiai - padeda atsparių bakterijų sukeltoms infekcijoms atsirasti ir plisti. Būtent todėl patiems, be gydytojo žinios, antibiotikų vartoti negalima, nes tik gydytojas gali tinkamai įvertinti ligonio ir ligos ypatybes, skirti gydymą, vertinti sveikatos būklės pokyčius ir nuspręsti, kiek laiko reikia vaistą vartoti. Vartojant netinkamą ar nereikalingą gydymui antibiotiką gali pakisti žarnyno mikroflora ir atsirasti viduriavimas, pilvo pūtimas ir/ar skausmas, prasidėti alerginės reakcijos, organizme gyvenančios bakterijos prie antibiotikų prisitaikyti. Sukėlėjai gali būti rezistentiški (nejautrūs) tam tikram antibiotikui, jei galimos maksimalios antibiotiko dozės nepakanka, kad juos sunaikinti ar sustabdyti jų augimą.
Skiriamos rezistentiškumo rūšys: natūralus rezistentiškumas, kai visi vienos rūšies sukėlėjai yra nejautrūs vienam antibiotikui;  įgytas rezistentiškumas atsiranda gydymo metu antibiotikais, kuriems iki tol dar buvo jautrūs sukėlėjai. Taip atsitinka, pvz, vartojant antibiotikus per mažomis dozėmis arba per trumpą laiką. Tada dalis sukėlėjų nežūva ir pakeičia savo ląstelės struktūrą taip, kad kitąkart tas pats antibiotikas jų jau nebeveikia ir taip praranda savo veiksmingumą; kryžminis rezistentiškumas pasireiškia tada, kai tuo pačiu metu atsiranda mikrobų nejautrumas dviems ar daugiau antibiotikų. Taip dažniausiai nutinka, kai antibiotikai yra labai panašios struktūros ir/arba turi tą patį veikimo mechanizmą. Kryžminės rezistencijos pavyzdžiai yra penicilinų ir cefalosporinų grupės antibiotikai.

Tik teisingai vartojami antibiotikai yra naudingi ir svarbūs vaistai, todėl Sveikatos apsaugos ministerija, Higienos institutas ir VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro medikai rekomenduoja: siekdami apsisaugoti nuo atsparių bakterijų sukeltų infekcijų, be reikalo nevartokite antibiotikų!

Kedainiu PSPC informacija

Knypava.lt