Kėdainiai – vidurio Lietuvos derlingas kraštas, nuo seno garsėjantis savo žemdirbiais ir auginamų augalų dideliais derliais. Su kokiais svarbiausiais reikalais 2012 m. susidūrė rajono žemdirbiai, kokie svarbiausi darbai, vykdyti projektai, spręstos problemos buvo rajono savivaldybėje, pasakoja Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio ir melioracijos skyriaus vedėjas Algimantas Žvikas.

Rajono ūkiai stambėja A. Žviko teigimu, 2012 metais buvo deklaruota 1077 ha daugiau ūkininkų dirbamos žemės plotų nei 2011 metais.

„Tai, kad šie žemės plotai didėja, reiškia, kad mūsų rajono ūkiai stambėja, – sakė jis ir kartu pasidžiaugė, kad praėjusių metų derlius rajono ūkininkams buvęs itin geras. – Palyginus su 2011 metais, kai javų grūdų vidutinis derlingumas buvo 3,1 tonos iš hektaro, tai 2012 m. šis rodiklis siekė jau 5,4 tonos iš hektaro. Rapsų prikulta 2,9 tonos iš hektaro (2011 m. šis rodiklis siekė 2,3)“, – gautą rekordiškai didelį kėdainiškių ūkininkų grūdų derlių pristatė skyriaus vedėjas.

Pašnekovas sakė, kad vidutinio ūkio dydis hektarais šiuo metu siekia 27,2 ha. 2011 m. vidutinis ūkininko ūkis hektarais viso labo buvo iki 20 ha.

„Tai dar vienas rodiklis, įrodantis, kad ūkiai mūsų rajone tik didėja“, – stiprėjančiais rajono ūkininkais džiaugėsi A. Žvikas.

Mūsų rajonas išsiskiria dar ir tuo, kad čia apleistų ir nedirbamų žemės ūkio paskirties teritorijų yra bene mažiausiai visos Lietuvos mastu – nuo bendro žemės ūkio naudmenų ploto tokios žemės plotai sudaro tik 4,7 proc. Palyginti su kitais šalies rajonais, Kėdainių rajonas užima 8 vietą iš 60 savivaldybių.

„Išvadą galima daryti tik vieną – žemė yra dirbama. Mūsų ūkininkai išnaudoja kiekvieną plotą. O ir apleistos žemės plotai vis mažėja, yra rekultivuojami“, – sakė pašnekovas.

Neatsigina niokotojų – laukinių gyvūnų Mūsų rajono žemdirbius, dirbančius aplink Vilainių teritoriją, vis labiau neramina didėjančios ir augančios stumbrų kaimenės, kurios vis dažniau sunaikina ūkininkų dirbamus žemės plotus.

„2012 m. šių laukinių gyvūnų padarytų nuostolių bei įvykių skaičius buvo daug didesnis nei 2011 metais. Žiūrint statistiškai, 2011 m. buvo pateikti 28 prašymai dėl padarytos žalos, o 2012 metais tokių prašymų buvo jau 48. Ūkininkams žalos pridarė ir kiti laukiniai gyvūnai – 2011 m. dėl padarytos kitų medžiojamų gyvūnų žalos buvo gauta 10 prašymų, o 2012 metais buvo gauta jau 17 tokių prašymų“, – dažnėjančius žvėrių „reidus“ į ūkininkų pasėlius kaip vieną didžiausių problemų įvardino pašnekovas.

Auga ir jų padaroma žala žemdirbiams – 2012 m. stumbrai vienaip ar kitaip padarė pažeidimų beveik 1 tūkst. ha plote, iš kurių 83 ha plotas buvo visiškai sunaikintas. 2011 m. visiškai stumbrų sunaikintas plotas buvo beveik 3 kartus mažesnis ir siekė 28 ha.

„Stumbrai tikrai daro gana nemažą žalą ūkininkams ir tai tęsiasi jau ne vienerius metus. 2011 m. vien stumbrų padaryta žala ūkininkams siekė daugiau nei 91 tūkst. litų, tai per 2012 m. padaryta žala, kuri skaičiuojama atsižvelgiant į augalų derlingumą, gali būti žymiai didesnė ir siekti daugiau nei 200 tūkst. litų“, – sakė A. Žvikas.

Nuostoliai padaryti ir rapsų laukuose, ir grūdų bei cukrinių runkelių laukuose – šių augalų derlingumas buvęs itin didelis, tad ir nuostoliai, padaryti šių į Raudonąją knygą įrašytų ir valstybės saugomų gyvūnų, yra skaičiuojami didesni. Tačiau visi apskaičiuoti nuostoliai, kuriuos patyrė ūkininkai, iš valstybės biudžeto buvo atlyginti, mūsų savivaldybės biudžetas iš savo turimų biudžete lėšų nuostolių ūkininkams neatlygina.

Žemdirbiai įsigijo naujos technikos Savivaldybės administracijos skyrius vykdo jai paskirtą funkciją – žemės ūkio technikos registravimą, techninę apžiūrą – už tai atsakingas skyriaus darbuotojas Henrikas Štelmokas.

„Žemdirbių technikos parkas per 2012 metus pasipildė keliais naujais savaeigiais cukrinių runkelių kombainais. Taip pat savaeigiais purkštuvais, be kita ko, mūsų rajono teritorijoje iškilo du žemės ūkio technikos centrai, – sakė pašnekovas pabrėždamas, kad tai – gana didelis palengvinimas rajone besidarbuojantiems žemdirbiams. – Norėčiau išskirti ir Keleriškėse įsikūrusią įmonę UAB „Laumetris“, kuri gamina įvairius žemės ūkio padargus. Tai mūsų, kėdainiečių, įmonė, labai stipriai einanti į priekį, taikanti gamyboje pažangias inovacijas“, – sakė A. Žvikas.

Atsiras sraigių ir triušių ūkių Pašnekovo pastebėjimu, rajone didėja susidomėjimas netradiciniais ūkininkavimo būdais – vis labiau domimasi ir ieškoma informacijos apie sraigių bei triušių auginimą.

„Niekas kol kas dar neaugina sraigių, bet yra labai didelis susidomėjimas, kaip gauti paramą, kaip teikti paraiškas – matyt, jau šiais metais tokių ūkių gali atsirasti. Panašiai ir su triušių auginimu – bet kol kas dar tik matomos užuomazgos“, – greitu metu praktikuoti pradėsiančius ūkininkavimo būdus Kėdainių rajone pristatė pašnekovas.

Kuruojamos Europos Sąjungos programos Savivaldybės administracijos Žemės ūkio ir melioracijos skyriaus darbuotojai kuravo, teikė konsultacijas, priiminėjo interesantus dėl vieno iš svarbesnių Europos Sąjungos projektų – asbestinių stogų keitimo programos teikiamos paramos gyventojams. Kėdainių rajono gyventojai pateikė 171 paraišką, kurių bendra piniginė suma siekė daugiau kaip 1 mln. litų. Parama skirta 162 pareiškėjams, o patvirtinta paramos suma taip pat siekia apie 1 mln. litų.

Dar viena skyriaus kuruota programa – rajono laukuose esančių griovių tvarkymas.

„Per pirmuosius du teikimo etapus ūkininkai nepateikė nė vienos paraiškos, tad šios programos įgyvendinimas iš pradžių ėjosi sunkiai. Reikėjo įdėti nemažai darbo: teko susitikti su ūkininkais, dalyvauti seminaruose, kad atsirastų pareiškėjų. Tačiau šiuo metu jau turime 9 pareiškėjus“, – džiaugėsi sėkmingu darbu vedėjas.

Griovių tvarkymo darbams: krūmams iškirsti, vagai išvalyti, žiotims išvalyti bei vėlesnei jų priežiūrai ūkininkams bus skirta 280 tūkst. litų suma iš Europos Sąjungos lėšų.

Priimtas naujas specialistas Skyrius kuravo ir kitą svarbią gyventojams programą: 2012 metais iš savivaldybės biudžeto skirta 60 tūkst. litų rajono gyvenviečių sausinimo darbams – iki šiol tokios lėšos rajone nebuvo skiriamos.

„Pinigai buvo panaudoti sausinimo darbams vykdyti Kunionyse, Vilainiuose, Aristavoje ir kitose vietovėse“, – sakė A. Žvikas ir pridūrė, kad ir šiais metais tikimasi iš savivaldybės biudžeto gauti lėšų ir toliau vykdyti gyvenviečių sausinimo darbus, mat, anot pašnekovo, prašymų dėl melioracijos gedimų gyvenvietėse yra tikrai daug.

Pokyčių buvo ir pačiame skyriuje.

„Mūsų skyrius pasipildė nauju žmogumi, kuruojančiu melioracijos darbus. Vidmantas Serva – kvalifikuotas ir didelę patirtį turintis darbuotojas“, – naują darbuotoją pristatė skyriaus vedėjas ir pridūrė, kad ir toliau dirbs pagal žemės ūkio skyriui deleguotas funkcijas.

 Vaida Masilionytė

Knypava.lt