Archeologas Algirdas Juknevičius parengė leidinį, pristatantį miesto senamiestį.

Artimiausiu metu visi, neabejingi savo miesto – Kėdainių – istorijai, turėtų suklusti – Kėdainių krašto muziejuje dirbantis archeologas Algirdas Juknevičius parengė įdomią ir intriguojančią knygą - vadovą po Kėdainių miesto senamiestį bei rajone esančius dvarus.

„Knyga jau parašyta, tačiau dabar vyksta derinimas su sutikusia knygą išleisti leidykla“, – sakė jis. Ieškoma rėmėjų „Knygos - vadovo apie Kėdainius leidybos klausimai 2009 metais pradėti su R. Paknio leidykla, bet derybos sustojo, užgriuvus krizei. Vis dėlto, manau, kad toks leidinys yra reikalingas Kėdainiams, tad tikiuosi, kad atsiras ir susidomėjusių šiuo leidiniu asmenų, kurie sutiktų finansiškai prisidėti prie jo išleidimo“, – sakė jis.

Būsimoji knyga bus gausiai iliustruota nuotraukomis, piešiniais, padedančiais įsivaizduoti anų laikų Kėdainius. Kaip sakė A. Juknevičius, šiuo metu jis su dailininku Viačeslavu Čerenkovu tariasi, kad pastarasis nupieštų grafinį senosios Kėdainių gyvenvietės, vadinamosios Gaidynės, vaizdą.

„Norisi, kad pirmiausiai patrauktų iliustracija, o po to tekstas, kad jis papildytų iliustraciją“, – sakė knygos sudarytojas, knygą rengęs trejus metus savo laisvu laiku. Numatoma, kad knyga turės apie 200 puslapių.

Kėdainiai – šalia Vilniaus ir Klaipėdos

„Jau yra išleistos dvi knygos iš tos pačios serijos – apie Klaipėdą ir Vilnių. Tad kilo mintis kažką panašaus parengti ir apie Kėdainius. Buvo nusiųstas planas leidyklai, kuris leidyklos darbuotojus, beje, labai sudomino“, – sakė pašnekovas ir pridūrė, jog jo nebaugina mintis, jog kitos, jau išleistosios knygos, yra apie šalies didmiesčius, kai tuo tarpu Kėdainiai tėra tik rajono centras.

„Kultūros prasme, man regis, kad Kėdainiai netgi lygiuojasi su šiais didmiesčiais. Pas mus pastebimi tam tikri niuansai – protestantiškas ir katalikiškas palikimas, kuris itin ryškus materijoje. Kėdainiai – nors ir periferijos miestas, bet vis tiek turintis savo savitumų“, – pabrėžė archeologas.

Per praeitį atskleis dabartį

Paklaustas, kodėl šis leidinys būtų reikalingas Kėdainiams, A. Juknevičius sakė: „Apie Kėdainius yra gana nemažai informacinių leidinukų, tačiau nėra visumos, atspindinčios miesto raidą. Aš pasirinkau miesto pristatymo formą per materiją – ką paprastas kėdainietis, kasdien eidamas pro bažnyčias, senuosius pastatus, eidamas gatvėmis, mato aplink save. Atvažiavęs turistas irgi pirmiausiai mato materiją, istorijos jis nemato. Tad man ir norėjosi per objektus: bažnyčias, pastatus, rotušę, gimnaziją, sinagogas, išlikusias senamiesčio gatves – per šiuos ženklus neįkyriai atskleisti istoriją, parodyti, kiek ta senovė veikia dabartį“, – sakė knygos autorius.

Knygoje nebus per daug gilinamasi į istorines gelmes, o tiesiog paprastai, aiškiai, vaizdžiai ir

suprantamai aprašomi išlikę mūsų senamiesčio istoriniai paminklai, atrinktieji esminiai akcentai, paslaptys, įvykiai, per kuriuos bus stengiamasi sužadinti susidomėjimą Kėdainių miesto istorija. Visa tai, susipynę į vientisą senamiesčio vaizdą, atskleis ir dabarties formas.

„Tai, ką matome dabar, yra dabartis, tačiau prieš tai čia irgi virė gyvenimas“, – sakė pašnekovas pridurdamas, kad knyga atspindės miesto raidos laikotarpius nuo pirmųjų paminėjimų šaltiniuose iki šių dienų moderniųjų pastatų pristatymo.

Dvarų, bajorų kraštas

Autorius, rašydamas knygą, rėmėsi pirminiais istoriniais šaltiniais, kuriuose fiksuojamos žinios apie Kėdainių gyvenvietę bei miestą, daug dėmesio skirdamas ir gamtovaizdžiui.

„Stengiausi atskleisti istorinį kraštovaizdį, kuris, mano manymu, yra itin svarbus miesto raidai. Mūsų žemės buvo derlingos, tad kraštas buvo turtingas. Įdomu tai, kad mūsų krašte buvo stiprios dvarų užuomazgos. Yra žinomas istorinis faktas, kad ištisų kaimų gyventojai tarnavo Vytauto Didžiojo kariuomenėje. Po karų valdovas daugeliui jų suteikė bajorų titulus – tad šiame krašte tokių bajorų valdomų dvariukų buvo pilna“, – istorinius faktus dėstė archeologas.

Knygoje nepamirštama ir miestą kertanti Nevėžio upė – ilgą laiką ji buvo paribio upė, skyrusi Žemaitiją ir Aukštaitiją.

„Dažnas nustemba sužinojęs, kad XVII a. Kėdainiai turėjo net 20 burinių laivų, tą faktą liudija škotų istoriniai šaltiniai“, – įdomius faktus apie Kėdainius atskleidė archeologas A. Juknevičius.

Kuo Kėdainiai išskirtiniai?

„Rašydamas knygą pastebėjau, kad Kėdainiai buvo labai atviri modernumui – XVI a. miestas priima protestantizmą, o tai įneša visiškai naują gyvenseną, mąstymą, novatorišką sklypų ir turgaus aikščių formavimą. Vėliau, tarpukariu, Kėdainiai tampa labai moderniu miestu – iš Kauno plinta „smetoniška“ racionalizmo, funkcionalizmo architektūra. Deja, nemažai tokių modernizmo pastatų buvo susprogdinta karo metu, tačiau nemažai yra ir išlikusiųjų“, – sakė pašnekovas, čia pat pateikdamas ir brandžių šių laikų naujų pastatų pavyzdžių. – Grėjaus namo aplinka, daugiabutis Senojoje gatvėje – pastebiu, kad mūsų miestas labai atviras naujovėms, o visa tai tęsiasi jau nuo XVI a.“ . Be to, jis išskyrė dar vieną Kėdainių miesto savitumą – stiprų ir savitą dviejų religinių konfesijų sandūrą.

„Katalikų ir protestantų religijų ir kultūrų sandūra – svarbiausias miesto akcentas. Man regis, nė viename Lietuvos mieste daugiau nėra tokio stipraus šių kultūrų materialaus paveldo“, – savo pastebėjimais dalinosi archeologas.

Dvarų mieste – dvarų nėra

Kėdainių senamiestis per amžių glūdumą buvo nušlifuotas – daug pastatų pakeitę savo pirminę, autentišką išvaizdą, daug jų ir neišliko dėl nuolatinių karų, suiručių, įvairių krašto perėjūnų. Vis dėlto, knygą apie Kėdainius parengęs archeologas nemano, kad knygai trūko konkrečių Kėdainių istoriją ir savitumą iliustruojančių ir iki šiol tebestovinčių objektų.

„Išeities taškas buvo dabartis, tai, ką mes matome dabar. Praradimai irgi yra šiek tiek akcentuoti, šiuo atveju – tai dvarai. Iš turimų duomenų, ikonografijos, nuotraukų stengiuosi savo knygoje atskleisti, kokį poveikį turėjo šie dvarai miestui“, – sakė jis.

Kėdainiai nuo pat savo įkūrimo kaip miesto, pradžios, buvęs privatus, visada turėjęs savininkus – Radvilų, Kiškų, Čapskių, Totlebenų šeimas. Tačiau šiuo metu miestas išlikusių dvarų jau neturi – yra žinomos tik vietos, kur jie kadaise stovėję – dabartinės J. Paukštelio pagrindinės mokyklos vietoje stovėjęs Radvilos Astikaičio dvaras pašnekovo įsitikinimu yra apskritai mįslingas dalykas.

Radvilų dvarą, stovėjusį dabartinio Kėdainių kultūros centro vietoje susprogdino švedai, o Totlebenų dvarą, stovėjusį miesto parke, susprogdino naciai.

Miestas – pilnas paslapčių

Kėdainiai – senas miestas, turintis savo veidą bei išskirtinę istoriją. Žinoma, kaip ir bet kuri kita vietovė, Kėdainiai turi ir savų, intriguojančių, iki šiol sunkiai išaiškinamų paslapčių ir įdomybių. Pavyzdžiui, tarp daugelio kėdainiečių gajus įsitikinimas, kad miestą išraižęs tankus tunelių tinklas.

„Labai dažnai man tekdavo susidurti su kėdainiečių aiškinimais apie paslaptinguosius tunelius, kurie eina net po Nevėžio upe, jungiasi su Šv. Jurgio bažnyčia, eina iki buvusios Totlebenų dvarvietės miesto parke“, – sakė jis.

Vis dar neišaiškinta ir pirmosios rotušės paslaptis: neaišku, kur 60 metų posėdžiavo miesto magistratas, mat esanti (gal dabartinė) rotušė veikia nuo 1654 metų, o Kėdainiai gavo savivaldą jau nuo 1590 metų. Jei miestas gauna savivaldą, iš karto kuriasi biurokratija – teismai, magistratas, įvairūs pareigūnai, tačiau iki šiol neaišku, kurioje vietoje 60 metų jie dirbo. Taip pat vis dar nemažai spėlionių yra ir dėl vienos seniausių bažnyčių Lietuvoje – Šv. Jurgio bažnyčios. Ar prieš tai čia buvusi pagonių šventykla, ar vėliau šioje vietoje stovėjusi kryžiuočių bažnyčia… Visa tai – mūsų miesto paslaptys, ilgus amžius audrinusios čia gyvenusių žmonių vaizduotę. Visus šiuos intriguojančius dalykus savo leidinyje A. Juknevičius ir bandys aptarti.

Pristatė savo miesto matymą

„Medžiagos knygai tikrai netrūko, o sunkiausia buvo nuspręsti, kaip visą medžiagą pateikti vaizdžiai ir įdomiai, kad būtų suprantama paprastam žmogui. Norėjosi, kad tekstas „užkabintų“, – sakė A. Juknevičius, Kėdainių senamiestį, materialių miesto palikimą bei istorines mįsles tyrinėjantis jau nuo 1985 metų. – Neatimdamas duonos iš istorikų, manau, galiu pristatyti kėdainiečiams savo miesto matymą: kaip specialisto, kaip žmogaus“.

Ilgus metus Kėdainius tyrinėjęs archeologas, prisipažysta iki šiol negalintis atsistebėti išskirtiniu Kėdainių miesto veidu ir skleidžiama aura.

Vaida Masilionytė

Knypava.lt