Šeštadienį Kėdainių Dotnuvos gatvės kapinėse bus iškilmingai atidengta kraštiečio Jono Šleževičiaus pasiūlyta ir tautodailininko Juliaus Urbonavičiaus drožta medinė skulptūra. Ji skirta neramiais pokario laikais kovojusiems ir padėjusiems galvas už tėvynės laisvę kraštiečiams. „Nežinomiems kovotojams, žuvusiems už Lietuvos laisvę“ – skelbia ąžuolinėje skulptūroje išdrožtas užrašas.
Pasak J. Šleževičiaus, mintis pastatyti paminklą ir įamžinti nežinomus kovotojus už laisvę kilusi jau seniai. Kėdainių miesto Šėtos gatvėje pokario laikais buvo įsikūrusi stribų būstinė. Jos veikimo zona aprėpė Kėdainių miesto šiaurės – rytų apylinkes. Po jose vykusių kautynių žuvę arba paimti į nelaisvę partizanai, valdžiai neįtikę civiliai pirmiausiai buvo gabenami į šią buveinę, o jų lavonai guldomi pastato kieme arba prismeigiami prie sienų. „Vežti juos per miestą ir laidoti Skongalio gatvės gale nebebūdavo racionalu, kadangi ir Šėtos gatvė jau buvo miesto pakraštyje. Tad partizanus užkasdavo Juodkiškio ir Šėtos gatves supančių laukų pakraščiuose“, – istorinius faktus dėstė J. Šleževičius.
Užkasta nemažai žmonių
Atgavus nepriklausomybę, pradėti šių masinių palaidojimų vietų ieškojimo darbai. „Tyrimo metu užfiksuotas tiesioginis liudijimas apie Šėtos gatvės rajone palaidotus partizanus. Buvusi mokytoja Kosmoskaitė patvirtino, kad pokario metu gavo informacijos apie 5 kautynėse žuvusius ir netoli geležinkelio pylimo užkastus partizanus“, – teigė J. Šleževičius. Tokių palaidojimo vietų Šėtos ir Juodkiškio gatvėse žinoma ir daugiau, pvz., gana nemažai žuvusiųjų palaidota šalia dabartinio Profesinio rengimo centro tekančio upelio pakrantėje. Dabar ši vieta tapusi šabakštynu. Yra žinomas liudijimas, kuomet vienas žmogus dar sovietiniais laikais netyčia užklydo į tuos krūmynus ir ten aptiko sėdinčią močiutę, kalbančią rožančių. Paklausta ji prisipažino, kad šioje vietoje užkasti jos nukankinti sūneliai.
Stovi Dotnuvos gatvės kapinėse
„Palaidotus žmones pagarbiai perlaidoti jau nebeįmanoma, tačiau tinkamai pagerbti galima, – įsitikinęs pašnekovas. Atminimo ženklas įprasmintų tiek žuvusių partizanų kovas už laisvę, tiek paprastų Kėdainių rajono gyventojų, okupantų nužudytų pokario kovose, atminimą“, – įsitikinęs J. Šleževičius.
Pirminė idėja statyti paminklą buvo šalia Profesinio rengimo centro. Tačiau vėliau nuspręsta kovas už laisvę įprasminantį paminklą pastatyti Dotnuvos gatvės kapinėse, karių kapų zonoje. Medinis, beveik keturių metrų aukščio paminklas jau stovi. „Savanorių kapų alėjoje, vartelių pusėje mes pastatėme medinį paminklą – angelą, kuris apglėbęs rankomis laiko nukankintą žmogų ir jį neša į dausas. Jis skirtas iki šiol nežinomiems kovotojams, žuvusiems už Lietuvos laisvę“, – sakė J. Šleževičius. Vėliau tikimasi Šėtos gatvėje pastatyti akmeninį paminklą.
Nusprendė išdrožti angelą
Medinę skulptūrą išdrožęs Kėdainių rajono tautodailininkas J. Urbonavičius sakė, kad į jį kreipęsis J. Šleževičius pirmiausiai galvojo apie medinio kryžiaus pastatymą. „Pas mane atvykęs Jonas Šleževičius ir pat pradžių siūlė statyti medinį kryžių. Vėliau svarstėme statyti pietą, tačiau pagalvojome, kad visus nužudytus pasiima tik angelas į dangų, ne kas kitas. Taip idėja ir išsirutuliojo“, – sakė skulptorius, iš medžio kūrinį padirbęs per gerą mėnesį.
Dėkojo rėmėjams
Skulptūros iniciatoriui J. Šleževičiui įgyvendinti šį gražų sumanymą talkino Politinių kalinių ir tremtinių Kėdainių skyrius bei būrys rėmėjų. „Noriu nuoširdžiai ir asmeniškai padėkoti Sauliui Grinkevičiui už jo itin svarų indėlį į paminklo pastatymą. S. Grinkevičius skyrė nemažai savo asmeninių lėšų, kad būtų pastatytas šis paminklas. Taip pat dėkoju profesinių sąjungų labdaros organizacijai „Parama“, „Lifosos“generaliniam direktoriui Jonui Dastikui. Tariu ačiū ir mūsų sąjungos nariams Česlovui Urbeliui, Antanui Kuzmai ir Česlovui Matkaičiui, kurie padėjo savo asmeniniu darbu. Taip pat esu dėkingas visiems kitiems, savo darbu prisidėjusiems prie paminklo pastatymo“, – padėkos žodžius sakė J. Šleževičius.
„Net neabejoju, kad tokių paminklų mums tikrai reikia. Reikia akcentuoti, kad šie tragiški mums istoriniai įvykiai turi būti primenami ir nepamirštami. Labai svarbu, kad to nepamirštų ir mūsų jaunimas“, – kartu pabrėžė jis.
Šeštadienį, lapkričio 23 dieną, skulptūros atidengimo šventė prasidės 11 val. mišiomis Šv. Jurgio bažnyčioje. Po mišių Dotnuvos gatvės kapinėse paminklas bus pašventintas.
Vaida Masilionytė
Knypava.lt
