Smagioje reklamoje neseniai išgirdome žodį barbakanas. Vilniečiai tai, matyt, visi žino, o mes, ko gero, retas. Ir ką tas žodis reiškia?

„Tarptautinių žodžių žodyne“ (1985) nurodoma, kad barbakãnas – vid. amžių mūrinis bokštas su šaudymo angomis miesto vartams, tiltams ginti.

Legendomis apipinti Vilniaus požemiai bei pasagos formos gynybinė tvirtovė Bokšto gatvėje vadinama barbakanu (arba bastėja [it. bastia – įtvirtinimai (aplink miestą)], sen. įtvirtinimai – statinys, išsikišęs iš tvirtovės sienų, leidžiantis šaudyti išilgai įtvirtinimų).

Šie statiniai pastatyti XVII amžiuje. Manoma, kad požemiai buvo patrankų ir kitokių ginklų bei šaudmenų sandėlis.

Yra tokia legenda, kad čia gyvenusi pabaisa, kurios niekas negalėjo nugalėti. Įveikė tik sumanus jaunuolis – priartėjo prie jos požemyje atbulas, pasikabinęs ant nugaros veidrodį.

Pavadinimas barbakanas kilęs iš persų kalbos žodžio bālāhānä, reiškiančio „viršutinis kambarys, išsikišusi namo dalis, balkonas“. Žodis susideda iš dviejų komponentų: bālā „aukštas“ ir hānä „namas“. Iš persų kalbos po dažnų kontaminacijų su panašios reikšmės žodžiais ir veikiant liaudies etimologijai atsirado įvairios reikšmės žodžių: italų barbacane – „parapetas su šaudymo angomis, ispanų barbacana ir portugalų barbacãa „išoriniai pilies sutvirtinimai“, prancūzų barbacane „šaudomoji anga, ambrazūra“.

Su tuo pačiu persų kalbos žodžiu siejami skirtingais keliais į mūsų kalbą patekę žodžiai balkonas, balaganas.

Didžiausias išlikęs barbakanas yra Lenkijoje (Krokuvoje) (žr. fotokoliažą)

Parengė R. Švedienė, Kėdainių rajono savivaldybės kalbos tvarkytoja (remtasi K. Eigmino knygele „Kas yra bachuras“:„Žodžių istorijos studijos“, 2002)

Fotokoliažo autorė E. Švedaitė

Knypava.lt