Niekas tiek nepasitarnavo žmogui, niekas neiškėlė taip aukštai jo dvasios ir niekas tiek nekentėjo kartu su žmogumi kaip knyga. Just. Marcinkevičius

Kėdainių Mikalojaus Daukšos viešosios bibliotekos Bibliografijos ir informacijos skyriaus Kraštotyros sektoriaus vyresnioji bibliografė-bibliotekininkė, Lietuvos bibliotekininkų draugijos, Kėdainių literatų sambūrio, našlių klubo „Citadelė“, Kultūros darbuotojų profesinės sąjungos narė, saviveiklininkė, kraštotyrininkė Jadvyga Petrusevičienė gyvena saugomų ir gerbiamų knygų bei žmonių apsuptyje. Prieš šešerius metus nelaimingo atsitikimo metu netekusi mylimo ir mylinčio vyro, viena pati užaugino dukrą ir sūnų. Moteris stengiasi vaikams suteikti aukštąjį išsilavinimą. Dabar jie jau studentai.

Gerbiama nuo prosenelių

Jadvygai nuo vaikystės tėvų buvo įskiepyta, kad knygą reikia labai gerbti ir saugoti, kad tai yra didžiausia brangenybė, kurioje sukauptas žmonių patyrimas, informacija, kuri naudinga žmogaus interesams, auklėjimui nuo pačių seniausių laikų, kai tik atsirado raštija (Lietuvoje XIII a.).

Kiek tik prisimena, čia knygos visada buvo labai saugomos ir gerbiamos. Senelio padarytoje medinėje skrynelėje buvo laikomos senutėlės knygos. Čia jos pergyveno ir abu pasaulinius karus (1914 m., 1941 m.), ir pokarį. Tad Jadvyga ir šiandien turi XIX amžiaus leidinių.

Būdavo, Kūčių vakarą, pravėręs skrynelę, tėtė rodydavo tas knygas, kurios jau buvo anksčiau skaitytos, ir senas nuotraukas. Prisimindavo visą giminę, kuri jau seniai Amžinybėje. Leisdavo tas knygas pavartyti tik prie žvakės ir aiškindavo, kad šviesa neigiamai veikia šriftą. Viena jų buvo su įplėštu lapu ir pradinukei pasakė, kad ji dar neturėdama metukų griebė už jos ir tą lapą įplėšė.

Meilė ir pagarba knygai yra nuo prosenelių laikų. Prosenelis A. Trumpauskas, banko tarnautojas, buvo knygnešys, skaitė ir platino 1901 metais ir anksčiau iš Tilžės slapta atsivežtas lietuviškas knygas Taujėnuose. Jis turėjo vežimą dvigubu dugnu, kur pridėdavo knygų, o ant viršaus prikraudavo šieno. Parvežęs knygas išdalindavo vietiniams daraktoriams. Tos knygos tada neretai buvo irgi konspiracinės: viršelis rusiškas, kartais ir „graždanka“ (Petro I iniciatyva įvestas raidynas, artimas dabartiniam) parašyta, arba viršelyje ikona, o viduje – lietuviškas tekstas.

Be to, nors tėtė buvo hidromelioratorius, labai vertino knygas, daug skaitė, prenumeruodavo daug leidinių, pirko mokslines knygas, turėjo Adolfo Šapokos „Lietuvos istoriją“ ir Jadvygai, dar pradinukei, vakarais skaitydavo. Tik pramokusiai skaityti prenumeruodavo žurnalą vaikams „Genys“, kuris savo gražiais piešiniais ir įdomiais pasakojimais žadino jos vaizduotę, plėtė vaikystės pasaulį. Paaugusi ir savo mažai sesutei skaitė jį, taip pat ir lietuvių liaudies bei kitų tautų pasakas.

Per gyvenimą su M. Daukšos vardu

Jadvygą visą gyvenimą lydi Mikalojus Daukša. Dar visai maža, lankydama Babėnų pradinę mokyklą, visada praeidavo pro M. Daukšos pasodintą ąžuolą. Ir mokykla buvo M. Daukšos gatvėje. Vėliau aštuonmetė mokykla išaugo į M. Daukšos vidurinę mokyklą.

Studijuodama Vilniaus universitete pamatė originalią M. Daukšos knygą ir nagrinėjo šio kraštiečio kūrybą. Baigusi studijas irgi nenutolo nuo M. Daukšos. Bibliotekininkės profesiją pasirinko dar būdama septintoje klasėje, nes labai dažnai apsilankydavo bibliotekos vaikų skyriuje, kur dirbo nuoširdžios bibliotekininkės Regina Stakniūnienė, Zita Bieliauskienė, Genovaitė Bružienė. Jos ir paskatino Jadvygą rinktis šią specialybę. Bibliotekoje buvo daug įdomių knygų, kurias Jadvyga godžiai skaitė.

Vieną kartą į klasės valandėlę buvo atėjusi bibliotekos vaikų literatūros skyriaus vedėja G. Bružienė, kuri labai įdomiai pasakojo apie bibliotekininko profesiją. Tad neliko jokios abejonės dėl šios profesijos pasirinkimo.

Vienintelė darbovietė

1977 metais baigusi universitetą, gavo paskyrimą į Kėdainių M. Daukšos viešąją biblioteką, kurioje dirba iki šiol. Labai pamėgo savo darbą ir džiaugiasi sutikusi daugybę įdomių skaitytojų. Jai labai gera, kad gali patenkinti bibliotekos lankytojų poreikius, nes tada populiarios literatūros gaudavo po dvylika egzempliorių. Rengdavo įdomesnių knygų aptarimus, disputus, susitikimus su rašytojais.

Įsiminė šie renginiai: „Kokia raide rašyti žodį „Mama“, „M. Daukšos žingsniai Kėdainių žemėje“, „Tremtyje“, susitikimai su literatais Justinu Marcinkevičiumi, Juozu Baltušiu, Mykolu Karčiausku, Robertu Keturakiu, kuris ir dabar neretai mus aplanko. Vyko įspūdingos žemaičių šventės ,,Poezijos pavasariai“, daugybė kitų renginių, parodų, koncertų.

Darbas dabarties ir ateities kartoms

Nuo 2002 metų Jadvyga pradėjo dirbti bibliotekoje labai svarbų ir labai reikalingą žmonėms darbą. Kaip bitutė nuo žiedelio prie žiedelio, taip ir ji nuo mažiausios informacijos prie kapitalinių veikalų apie Kėdainių kraštą. Tai kraštotyros darbas. Ji kasdien renka informaciją, dokumentus, kad ir mažiausią žinutę kokiame nors laikraštyje, žurnale, knygoje. Tą informaciją apdoroja, saugo ir pateikia visuomenei. Daugiausia studentams, rašantiems darbus, susijusius su mūsų kraštu. Turi tikslą kruopščiai rinkti ir išsaugoti rankraštinę bei publikuotą (spausdintą, garsinę, vaizdinę) medžiagą dabarties ir ateities kartoms.

Šis kraštotyros fondas yra atskira bibliotekos fondo dalis, kuri saugoma bibliotekos kraštotyros sektoriuje. Čia galima rasti daug medžiagos apie rajono gyventojus, ekonomiką, gamtą, kultūrą, istoriją, architektūrą, žemės ūkį, pramonę, šveitimą, mokslą, žymius krašto žmones ir kt. Tas sektorius ne tik kaupia šią informaciją, bet ir užtikrina jos prieinamumą, rūpinasi šios informacijos sklaida. Čia yra išsami personalijų kartoteka, kurioje jau yra 1 029 įrašai. Čia galima rasti informacijos ir apie kitur gyvenančius Kėdainių kraštą garsinančius asmenis, jų įnašą į Lietuvos krašto mokslo, valstybės, visuomenės, švietimo, bažnyčios ir kitų sričių vystymąsi.

Kraštotyros darbo forma yra kraštotyrinės informacijos sklaida virtualioje erdvėje. Yra interneto svetainė, kurioje šalia kitų klausimų rengia virtualų „Įžymiųjų datų kalendorių“, pateikia nuorodas į Nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos rengiamas virtualias parodas, informuoja apie bibliotekoje teikiamas paslaugas bei organizuojamus renginius. Pagrindinė bibliotekos etnokultūros sklaida pradėta kurti 1997 metais, kai šį darbą pradėjo bibliotekininkė Z. Bieliauskienė.

Nuo 2002 metų visa krašto spauda įtraukta į specialų katalogą, kuriame ji atsispindi, rengiama pilnatekstė duomenų bazė. Be to, Lietuvoje leistų knygų turinio atskleidimas praplėtė informacinės paieškos galimybes, nes į kartoteką pateko analizių pobūdžio aprašai iš straipsnių, rinkinių, almanachų, antologijų, mokslo darbų, tęstinių leidinių ir net monografijų. Čia yra 38 3197 bibliografiniai įrašai. Nuo 2009 metų prie leidinių bibliografinių įrašų pridedami skenuoti turiniai. Tas katalogas kasdien papildomas naujais įrašais.

Kraštotyros sektoriuje spauda skenuojama ir internetu yra prieinama viso pasaulio lietuviams. Čia teikiamos specializuotos bibliografinės paslaugos, o J. Petrusevičienė, kaip ir visos bibliotekininkės, yra skaitytojų partnerė ir asmeninė konsultantė. Čia galima atsigręžti į praeitį, nes yra sovietmečiu leistų tinkamų knygų, kolūkių istorijos ir senų nuotraukų.

Šiame sektoriuje yra aiškus žmogaus suvokimas, kad jis gyvena čia ir dabar savosios žemės ritmu po Lietuvos dangumi, kad visi jo gyvenimo tarpsniai yra vienodai svarbūs ir gyvenimo kultūrinė patirtis, išmintis ateina į jį kaip patyrimas, ilgos brandos procesas. Ir čia nieko negalima paskubinti: nei vaikystės, nei senatvės. Juk pasauliui mes įdomūs tik savo unikalumu, pasak Jadvygos.

Šis sektorius stengiasi iš dalies sustabdyti etninės kultūros nykimą, kurį veikia praėjusių ir šio amžiaus neramumai, dvasinių vertybių niokojimas, gyvensenos nepastovumas. Bibliotekininkės yra labai dėkingos tiems, kurie dovanoja kraštotyrinę medžiagą. Tai daro nemažai skaitytojų ir rėmėjų. Čia yra net kai kurių kraštiečių specialūs fondai. Savo leidinius dovanoja AB „Lifosa“, UAB „Daumantai LT“, Žemdirbystės institutas, Kėdainių rajono savivaldybė, Kėdainių krašto ir J. Monkutės-Marks muziejai, kraštiečiai L. Norbutienė-Mockienė, M. Kazakevičienė, R. Tamašauskas, T. Balsevičienė, R. Kasmauskas, G. Sereikienė, R. Petrilevičienė ir daugelis kitų.

Tačiau žmonėms labai reikalingi naujausi leidiniai, kurių dėl lėšų stokos ne visada būna. Kai žmogus gauna norimą knygą, yra laimingas, o drauge laimingos ir bibliotekininkės.

Jonas Jucevičius

Knypava.lt