Žiema įpusėjo. Optimistai džiaugiasi žiemos išdaigomis, jos teikiamais malonumais. Pesimistai jau keiksnoja žiemužę nepagailėjusią sniego, ledo, sukėlusią daug papildomų rūpesčių. Mokantiems džiaugtis kiekviena nauja diena linkime neprarasti gyvenimo džiaugsmo, o kam žiema įkyrėjo iki kaulų, siūlome išbandyti senolių patarimą.

Sako, tereikia suskaičiuoti dvylika praplikusių vyriškių. Ties dvyliktuoju tiesiog šūktelėti: „Prapulk!”. Ir šaltis dings. Tik teks paplušėti, norint praeivių minioje surasti tikrą plikį - žiemos šaltukas privertė juos slėptis po kepurėmis. Tačiau liūdėti neverta. Greitai sausio 25-oji, kuri mūsų tradiciniame kalendoriuje - Pusiaužiemis.

Prognozė pagal žvėris

Liturginiame kalendoriuje ši diena skirta paminėti pirmųjų krikščionių persekiotojo Sauliaus stebuklingam atsivertimui. Jis tapo vienu uoliausių Kristaus mokslo skleidėjų tarp to meto pagonių, žinomam apaštalo Pauliaus (Povilo) vardu. Nors tą dieną žmonės į bažnyčią neskubėdavo, bet labai įdėmiai stebėdavo orus. Buvo tikima, kad tos dienos priešpiečio oras atitinka pirmąją, o popietinis - antrąją žiemos pusę. Jeigu saulėta, buvo spėjama, kad bus graži vasarą ir geri metai. Jeigu debesuota - tais metais daug žmonių mirs. Jeigu lyja ar sninga - laukia didelis kainų šuolis, nes javai dar laukuose supus. Pučia smarkus vėjas, tarp žmonių kilsią dideli neramumai.

Pusiaužiemyje ir meška savo guolyje ant kito šono verčiasi, pradeda žįsti kitą leteną. Tik va, vietinių meškų Lietuvoje jau senokai nebematyti, paskutinė rudoji miškų galiūnė sumedžiota dar XIX a. pabaigoje, todėl teks pasikliauti kito pavasario pranašo prognoze.

Tą dieną miške savo oloje nubunda barsukas ir iškiša galvą apsidairyti. Jeigu šviečia saulė, išsigąsta savo šešėlio ir sprunka atgal į guolį. Žinoma, taip ir neprasimankštinęs. Koks gi gali būti miegas ant nugulėto šono? Prastas. Taigi - ir sniegas greit susmegs, ir ateis ilgai lauktas ankstyvas pavasaris. Jeigu apniukę, barsukas pasivaikščios po mišką, visur pripėduos, o pagal tingias pėdutes suprasime, kad dryžuotasis miško gyventojas apsivertė ant kito šono ir vėl kietai įmigo. O kol barsukas sapnuos antrą sapną, iš pietų pavasarį gabenantys paukščiai kažkur užsnūs, suvėluos ir užtruks…

Ir jūs, vaikai, taip darykit

Kokius ritualus būtina atlikti Pusiaužiemyje? „Ūkininkai turėtų pasižiūrėti, ar dar pakankamai likę pašaro gyvuliams kitai žiemos pusei. Šeimininkės - ar užteks rugių duonelei kasdieninei iki pat naujo derliaus. Sodininkui reiktų apeiti sodą, papurtyti apšarmojusias obelis ir pažadinti gyvybę. Bitininkui nuėjus į savo bityną pabelsti į apsnigtus avilius. Išgirdusios bitelės persikels ant kito korio… Ir gink Dieve, neliesti nieko, kam gali kirmėlės pakenkti. Neveltui ši diena dar ir Kirmėline vadinta. Žemaičių moterys vilnų neverpė ir jų nekaršdavo, nes kandys įsiveis, drabužius išvarpys. Vyrai malkų iš miško neveždavo ir net nekapodavo, kad į medieną graužėjai neįsiveistų ir kirvio į rankas neimdavo, nieko iš medžio nedarydavo, kad kinivarpos medienos neišvagotų. Aukštaičiai net be obuoliukų, morkų, burokų tą dieną stengdavosi išsiversti, o dzūkai tą dieną net bulvių nevalgydavo, kad vasarą jos nesukirmytų.” - pasakojo solidžią etnografės patirtį sukaupusi Saugomų teritorijų tarnybos vyr. specialistė Onutė Drobelienė.

Pusiaužiemis, dar vadinama Kirmėline, Kirmių diena, Krikštais, Kumeliuko krikštynomis, tik viena iš tradicinių metų švenčių.

„Kiek daug papročių, tradicijų išlikę supranti tik pradėjęs domėtis ir gilintis. Atsiveria ištisas lobynas… Padeda įminti begalę mįslių - kas, kodėl ir kaip… Norėtųsi paraginti vaikus, kad šie paklausinėtų savo tėvelių, senelių, vyresnio amžiaus kaimynų, giminaičių. Jie papasakos daug įdomaus apie savo vaikystę, tradicijas ir papročius. Paskubėkite, kol dar nevėlu. Ypač mūsų kaimuose. Ten dar gyvena išmintis ir gyvoji tradicija.” - sako O. Drobelienė.

O kaip ten barsukas? Tuoj Pusiaužiemis - puiki proga keliauti paieškoti jo pėdsakų. Tad kas į mišką, kas į turgų plikių skaičiuoti, kas į sodą - obelaičių žadinti, o kas šalčių bijo - į šiltus namus senolių pasakojimų užrašinėti.

Ekonaujienos.lt

Knypava.lt