Kėdainiečiai moka ne tik agurkus auginti: jie – ir sūrių, skilandžių, pyragų, midaus gaminimo meistrai, geba kurti unikalius metalo, medžio dirbinius, papuošalus, mezginius, o prireikus net išsiverda muilo!

Kaip šiuos gebėjimus puoselėti, kaip jais sudominti kuo daugiau žmonių?

Atsakymų į šiuos klausimus ieškota rajono Vietos veiklos grupės (VVG) surengtoje konferencijoje „Kėdainių krašto kultūros paveldas ir amatai: dabartis bei perspektyvos“.

Kalbų etapas baigėsi

Rajone šiuo metu veikia apie 50 kaimiškųjų bendruomenių. Į konferenciją suvažiavo keturiasdešimties atstovai. Konferencijoje neapsiribota vien pakalbėjimais: visi dalyviai akivaizdžiai pristatė, ką geriausia geba, kuo garsūs ir ko galėtų pamokyti kaimynus, kolegas.

,,Etapą vakaronių, per kurias tik kalbėdavome, jau išaugome. Dabar bendruomenės ima įgyvendinti parengtus strategijos planus ir konkrečius projektus. Vis aktyviau ieškoma verslumo kelių – jau dešimt kaimų planuoja tapti teminiais. Vieniems tai sekasi gana gerai, kitiems – kiek sunkiau, tačiau užsispyrimo netrūksta niekam. Džiaugiuosi visų pasiryžimu ir aktyvumu“, - sakė Kėdainių VVG projekto vadovė Aušra Vaidotienė.

Sumanymų įvairovė – nelengvai aprėpiama

Rajono kaimiškųjų bendruomenių sumanymų įvairovė – nelengvai aprėpiama. Juodkaimis jau ima garsėti auginamais prieskoniais, Vainotiškis – medžio drožėjais, Vilainiai – papuošalų gamyba, Saviečiai – kalvyste, Naujieji Lažai – sveikos gyvensenos propagavimu. Vikaičius garsina rankų darbo lėlytės, Kalnaberžę – vaškinės žvakės, Pelutavą – kepti ,,grybukai“, Josvainius – ,,skruzdėlynai“, Plinkaigalį – pievų medus, Nociūnus – vietos gamybos muilas, Lančiūnavą – audiniai, Tiskūnus – papuošalai, Akademiją – Birutės Šinkūnienės pinti krepšeliai.

Konferencijos dalyvius ypač žavėjo 85 metų Lančiūnavos kaimo šviesuolė Joana Lukoševičienė. Ši garbaus amžiaus močiutė garsėja kaip puiki audėja.

„Audžiu nuo devynerių metų. Gaila, kad neturiu kam perduoti šio amato subtilybes. Nebent susidomės anūkėlė, kuri tokio polinkio lyg ir turi. Gal kurioje kitoje vietovėje atsirastų norinčiųjų išmokti austi? Mielai pamokyčiau. Kartu raginu kiekviename kaimelyje puoselėti savo tradicijas, tarp jų – ir istoriją bei amatus“, - sakė J. Lukoševičienė.

,,Mū“ – konkurencija gamybininkams?

Saviečių kaimo bendruomenės pirmininkė Rita Borinskijienė į konferenciją atvežė ir visus vaišino pačios gamintu saldžiu sūriu: „Manau, kad varškės sūrį moka pasigaminti kiekviena šeimininkė. Juk svarbiausia gamybos priemonė tik viena – karvutė. Pamelži ją, susiraugini pieno, pasidarai varškės, ją suspaudi ir valgyk sveikas. O ilgainiui įsijungia fantazija, imi bandyti įvairius skonius, priedus. Vienos šeimininkės labiau mėgsta kmynus, kitos – razinas, trečios – vaisius ar uogas. Originalumo ir nepakartojamumo sūriui suteiks kiekvienas jų“, - sakė R. Borinskijienė.

Rajono VVG valdybos narį, bendrovės „Vesiga“ direktorių Saulių Grinkevičių itin džiugino kraštiečių aktyvumas.

,,Mūsų bendruomenės – jau ne vien popierinės. Jos vis daugiau ir produktyviau veikia. Mane, kaip maisto pagardų pramonės atstovą, labiausiai sužavėjo pajiesliškės Nijolės Ribelienės pagaminta užtepėlė „Mū“. Panašu, kad sulauksime sveikos konkurencijos. Linkiu bendruomenėms tęsti pradėtus darbus, rasti būtent savąjį verslumo kelią, juo sėkmingai eiti ir užsidirbti“, - sakė S. Grinkevičius.

Viename krepšelyje – visas rajonas

Rajono vietos veiklos grupės vadovų iniciatyva, netrukus net keliose vietose bus pradėta prekiauti dovanų krepšeliais su Kėdainių kraštą reprezentuosiančiomis gėrybėmis.

Į tokį B. Šinkūnienės nupintą dovanų krepšelį jau sudėtos Kėdainių kraštą garsinančios gėrybės: lėlytė iš Vikaičių, vaškinė žvakė iš Kalnaberžės, grybukai iš Pelutavos, ,,skruzdėlynas“ iš Josvainių, indelis pievų medaus iš Plinkaigalio, gabalėlis muilo iš Nociūnų ir dekoratyvinė sagė iš Tiskūnų. Planuojama, kad visas šių gėrybių krepšelis kainuos apie 100 litų. Argi ne puiki dovana, susiruošus į renginį, kuriame reikės reprezentuoti Kėdainių kraštą?

Vilija Mockuvienė

Knypava.lt