Ir mokslininkai, ir praktikai Mantviliškye nešykštėjo pagyrų kukurūzams Tame pačiame lauke – viena greta kitos augančių 30 skirtingų kukurūzų veislių. Tokia įvairovė buvo demonstruota per Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Mantviliškyje (Dotnuvos sen.) specialiai šiam augalui surengtą dieną.

Iš visos šalies suvažiavę žemdirbiai galėjo akivaizdžiai įsitikinti tų veislių savybėmis – brandos sparta, derlingumu, atsparumu mūsų klimatui. Į klausimus apie priežiūros ypatumus ar kitokias subtilybes atsakinėjo čia pat buvę konsultantai. Kartu buvo demonstruojama ir kukurūzų derliaus dorojimo, pašarų ruošimo iš jų technika.

Apie 800 km į šiaurę

Jau tik vyresnioji karta prisimena, kaip sovietmečiu kukurūzus tekdavo auginti prievarta. Galbūt todėl, atgavus Nepriklausomybę, šios kultūros kurį laiką tiesiog alergiškai vengta. Tačiau dar po kiek laiko kukurūzai vėl buvo prisiminti, o šiuo metu situacija pasikeitusi radikaliai.

,,Intensyvi selekcija, tobulesnė agrotechnika ir klimato šiltėjimas per pastaruosius tris dešimtmečius Europoje kukurūzų auginimą stumtelėjo apie 800 kilometrų į šiaurę. O Lietuvoje kukurūzai imti auginti ne tik žaliajai masei, silosui, bet ir grūdams“, - sakė Žemės ūkio konsultavimo tarnybos direktorius Edvardas Makelis.

Domisi ir bioenergetikai

Kukurūzų dienos atidaryme dalyvavęs žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius dėkojo šio renginio organizatoriams: ,,Padedate įgyti tikrai reikalingų žinių.“ Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas atkreipė dėmesį į dar vieną naujovę: ,,Šalyje daugėja entuziastų, kurie domisi kukurūzų auginimu bioenergetikai ir net planuoja statyti biodujų jėgaines.“

Žemdirbystės instituto direktorius Vytautas Ruzgas priminė, kad mūsų šalyje buvo vykdoma ir kukurūzų selekcija. To darbo rezultatas – lietuviška veislė Aviriai.

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos direktoriaus pavaduotoja Giedrė Butkienė prisipažino, kad Kukurūzų dienos idėją nusižiūrėjo iš kolegų Lenkijoje.

,,Šiame lauke eksponuojamos 30 kukurūzų veislių – populiariausios tiek Lietuvoje, tiek Lenkijoje. Kukurūzai vis labiau grįžta į mūsų laukus. Užaugančios žaliosios masės kiekiu jie – neprilygstami, be to, gali subrandinti ir grūdų. O priežiūros kukurūzams reikia apie 25 proc. Mažiau negu kviečiams“, - sakė G. Butkienė.

Tyrimais nustatyta, kad pašarų, pagamintų iš viename hektare užaugintų kukurūzų, pakanka visus metus šerti tris karves. Tačiau vasarą galvijus juk galima ganyti. Tokiu atveju pašaro, pagaminto iš viename hektare užaugintų kukurūzų, nuo ganiavos pabaigos iki pradžios pakaktų net penkioms karvėms.

Mažiau įnoringi už grikius

Kėdainių krašto ūkininkas Saulius Dambrauskas kukurūzus augina jau 14 metų.

„Dalis mano žemių – smėliai, tad ten auginu apie 50 hektarų kukurūzų grūdams. Derliumi dar nenusivyliau nė karto. Iš hektaro vidutiniškai pribyra apie 7 tonas sausų kukurūzų grūdų. Supirkėjai už juos neatsikalbinėdami moka tiek pat kaip už pašarinius kviečius. Bandžiau tuose smėlynuose auginti ir grikius, bet įsitikinau, kad kukurūzai – kur kas mažiau įnoringi“, - pasakojo S. Dambrauskas.

Ūkininkas patvirtino teiginį, kad kukurūzų pasėlių priežiūra – gerokai pigesnė negu kviečių.

,,Kukurūzų beveik nepuola ligos. Pirmosiomis augimo savaitėmis pakanka nupurkšti nuo piktžolių. Tačiau visiškos teisybės dėlei reikia pridurti, kad nukultų kukurūzų grūdų džiovinimas – šiek tiek brangesnis negu kviečių“, - patirtimi dalijosi S. Dambrauskas.

,,Paprastai kukurūzus kuliu spalio mėnesį, po pirmųjų šalnų. Šiųmetė vasara jiems buvo kiek vėsoka, tačiau grūdai, tikiuosi, visgi subręs“, - prognozavo ūkininkas. S. Dambrauskas neatmetė, kad po pasidairymo Mantviliškyje jo laukuose gali atsirasti ir naujų kukurūzų veislių.

Vilija Mockuvienė

Knypava.lt