Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme nustatyta, kad iš seniūnijų aptarnaujamų teritorijų gyvenamųjų vietovių ar jų dalių yra sudaromos seniūnaitijos, o seniūnaitijų gyventojai renka gyvenamosios vietovės bendruomenės atstovus – seniūnaičius (žr. 33 str.; šiuo metu galiojanti įstatymo redakcija čia).

Pagal įstatymą gyvenamųjų vietovių ar jų dalių suskirstymas (sugrupavimas) į seniūnaitijas yra išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija. Seniūnaitijų sudarymo projektą paprastai rengia seniūnas arba savivaldybės administracija, jos direktoriaus teikimu tvirtina savivaldybės taryba. Savivaldybių rengiami projektai, tikėtina, derinami su savivaldybių kalbos tvarkytojais, o šie dėl seniūnaitijų pavadinimų sudarymo iškilusius klausimus 2011 m. pabaigoje pateikė Valstybinei lietuvių kalbos komisijai. Kalbos komisija 2012 m. vasario 2 d. priėmė protokolinį nutarimą Nr. PN-1 „Dėl rekomendacijos „Dėl seniūnaitijų pavadinimų sudarymo ir rašymo“.

Tikimasi, kad rekomendacijos pravers savivaldybėms sudarant arba koreguojant seniūnaitijų pavadinimus.

Komentaras

Vardyno pakomisei patyrinėjus savivaldybių interneto svetainėse skelbiamus jau įsteigtų seniūnaitijų pavadinimus nustatyta, kad klausimų yra daugiau, nei jų pateikė kalbos tvarkytojai.

Pirmiausia paaiškėjo, kad ne visoms savivaldybėms sekėsi spręsti seniūnaitijos teritorinės aprėpties klausimą – rasta pavadinimų su brūkšniais (pvz., Švėkšnos – Veiviržėnų seniūnaitija, Grobštų – Poškų seniūnaitija), su brūkšneliais (pvz., Jakiškių-Maironių seniūnaitija, Dauparų-Kvietinių seniūnija), su jungtuku ir (pvz., Butniūnų ir Gedučių seniūnaitija). Pasitarus su Vidaus reikalų ministerijos Viešojo valdymo politikos departamento Vietos savivaldos politikos skyriaus specialistais, nutarta siūlyti, užuot vardijus atstovaujamas gyvenvietes, seniūnaitijos pavadinimą sudaryti su stambesnės (svarbesnės, gausesnės) gyvenvietės vardu. Tas pats taikytina ir miesto seniūnaitijoms, kurių teritorija apima mažiau nei miesto dalies, bet daugiau nei vienos gatvės teritoriją.

Atvirkščias klausimas – kaip sudaryti pavadinimą kelių toje pačioje miesto dalyje ar gatvėje numatytų seniūnaitijų pavadinimus, juk jie negali būti tuo pačiu pavadinimu (vienavardžiai). Tokiu atveju seniūnaitijų pavadinimai gali būti papildyti kitais skiriamąjį požymį nusakančiais žodžiais (pvz.: Trakų pietinė seniūnaitija ir Trakų šiaurinė seniūnaitija) arba skaitvardžiais, išreikštais arabišku skaitmeniu su įvardžiuotinio skaitvardžio linksnio galūne (pvz.: V. Krėvės pr. 1-oji seniūnaitija, V. Krėvės pr. 2-oji seniūnaitija). (Daugiau apie tai, kas gali eiti skiriamąjį požymį nusakančiu dėmeniu, žr. rekomendacijoje „Dėl geležinkelio stočių tipo gyvenamųjų vietovių pavadinimų keitimo“; Inf. pran., 2007, Nr. 100.)

Asmenvardiniai gatvėvardžiai, sudarant seniūnaitijų pavadinimus, vartojami oficialūs, t. y.: jei savivaldybės Tarybos nutarimu į Adresų registrą įrašytas gatvės pavadinimas su visu asmens vardu ir pavarde (pvz., Vinco Krėvės g.), ir seniūnaitijos pavadinimas sudaromas su visu asmens vardu ir pavarde, o jei oficialiame gatvės pavadinime asmens vardas sutrumpintas (pvz., V. Krėvės pr.), ir seniūnaitijos pavadinime asmens vardas sutrumpintas.

Apsvarsčius klausimus, kylančius dėl asmenvardinių, taip pat vietovardinių ir kelianarių gatvėvardžių, apsispręsta rekomenduoti sudarant seniūnaitijų pavadinimus neišleisti nomenklatūrinių žodžių, pvz., gatvė, prospektas ir pan. Be gatvės nomenklatūrinio žodžio, jei gatvei suteiktas mažiau žinomo asmens vardas, seniūnaitijos pavadinimas gali būti neteisingai siejamas su asmeniu, ne su gatvėvardžiu; jei gatvei suteiktas kito krašto vietovardis, seniūnaitijos pavadinimas gali klaidinti dėl seniūnaitijos teritorinės priklausomybės (pvz., Vilniaus seniūnaitija Šalčininkuose); jei gatvėvardis kelianaris, išleidus gatvės nomenklatūros žodį, gali kilti neaiškumų dėl rašybos, plg.: Senosios Smiltelės seniūnaitija ar Senosios smiltelės seniūnaitija (rekomenduojama Senosios Smiltelės g. seniūnaitija).

Vardyno specialistų nuomone, seniūnaitijų pavadinimai nėra tikrieji onimai (vietovardžiai), tai daugiau aprašomojo pobūdžio konstrukcijos, todėl visų sudaromųjų žodžių didžiąją raide rašyti nereikia (išskyrus tuos atvejus, kai į pavadinimą įeina iš kelių žodžių sudarytas gatvėvardis, pvz., Gerosios Vilties g. seniūnaitija) – didžiąja raide rašomas tik pirmasis pavadinimo žodis, pvz.: Šančių ąžuolyno seniūnaitija. Kita vertus, jie stojasi lygia greta prie apskričių, savivaldybių, seniūnijų pavadinimų. Tiek šių, tiek seniūnaitijų pavadinimų įprasčiausias sudarymo būdas – pagal centrinės gyvenamosios vietovės pavadinimą (pvz., Dubingių seniūnijoje: Dubingių seniūnaitija, Bijutiškio seniūnaitija, Miežonių seniūnaitija), miestuose – pagal miesto dalies pavadinimą (pvz., Senamiesčio seniūnaitija Kėdainių miesto seniūnijoje). Nei vieni, nei kiti pavadinimai nesudaromi pagal įmonių, įstaigų ar organizacijų simbolinių pavadinimų modelį ir kabutės, rašant seniūnaitijų pavadinimus, taip pat nevartojamos.

Aistė Pangonytė

Vlkk.lt

Knypava.lt