Pernaravos seniūniją sudaro 4 seniūnaitijos – Pelutavos, Paaluonio, Langakių ir Pernaravos.

Darbais nesididžiuoja

Pernaravos seniūnas Artūras Gustas pareigas eina ketvirtus metus. Prieš tapdamas Pernaravos seniūnu, jis dirbo Josvainių seniūno pavaduotoju, dar anksčiau – Josvainių jaunimo centro direktoriumi. Kalbėdamas apie savo seniūniją, A. Gustas yra gan optimistiškas ir padėtį vertina realiai – problemų yra, bet tokia kiekvienos seniūnijos kasdienybė. Seniūnas labiau orientuojasi į darbus ir veiklas nei į skundimąsi, o problemų sprendimą laiko ne ypatingu savo nuopelnu, o tiesioginiu darbu.

,,Nemanau, kad pakeitus 20 šviestuvų naujais, reikia tuo didžiuotis ir garsiai džiaugtis. Tiesiog toks mūsų darbas – gerinti seniūnijos gyvenimą, kiek leidžia lėšos ir galimybės”, – sako A. Gustas.

Bendruomenės jaunos

Pernaravos seniūnijoje esančios seniūnaitijos turi savo bendruomenių centrus, kurių veikloje žmonės dalyvauja su dideliu entuziazmu. Pasak seniūno, Pernaravos krašto gyventojai gana aktyvūs, pataria, padiskutuoja, išreiškia nuomonę, išsako pageidavimus įvairiais klausimais.

,,Štai ir prieš pora savaičių visos keturios seniūnijos bendruomenės susirinko į pasitarimą ir aptarė, kokius renginius organizuos šiais metais. Labai džiaugiuos, kad atskirų gyvenviečių bendruomenės nori bendradarbiauti tarpusavyje”, – sakė seniūnas.

Pernaravos seniūnijoje nuolat rengiami įvairūs renginiai – šventės, susibūrimai, atmintinų dienų paminėjimai. Bene daugiausia žmonių susidomėjimo ir dalyvavimo sulaukia Oninės, Antaninės, Joninės ir Šv. Ignaco šventė. Pelutavoje rengiama ir sporto šventė. Be to, rengiamos ir visos seniūnijos bendra šventė. Pernaravos seniūnija turi Josvainių kultūros centro skyrių, o seniūnaitijose dirba meno vadovai. Susibūrę ansambliai šoka, dainuoja.

Aktualijos

Seniūnijoje – darbo vietų trūkumas, genantis ieškoti uždarbio kitur.

,,Pernaravoje verslo beveik nėra, įsikūrusios tik kelios įmonėlės, tad visiems darbo tikrai neužtenka. Sezono metu daugelis dirba pas ūkininkus, o jų seniūnijoje yra stiprių. Tačiau pramonės nėra“, – apie vieną iš seniūnijos problemų sakė seniūnas. Pasak jo, jauni žmonės išvyksta, lieka senoliai ir tie, kurie seniūnijoje tvirtai įleidę savo šaknis. Gyventojų skaičius mažėja nežymiai, tačiau mirtingumas – didesnis už gimstamumą.

Bet ne vien problemomis seniūnija gyvena. Pernaravoje yra kuo džiaugtis – seniūnija įsigijo traktoriuką aplinkos ir atliekų tvarkymui – su šienapjove, sniego stumdymo buldozeriu. Seniūnijoje jis tikrai pravers.

2011 metais Pernaravos seniūnija gavo pagyrimo raštą ir buvo įvertinta kaip viena geriausiai besitvarkančių bendruomenių. Imantis tvarkymo, svarbu spręsti dar vieną techninį dalyką – nuotekų valymo įrengimų trūkumą.

,,Po truputį dirbame ir žiūrime, ką galime padaryti. Visada logiškai pasižiūrim, kam reikia skirti pinigų ir kas dar gali palaukti. Be to, siekiame, kad kur gali, bendruomenės išeities ieškotų pačios, taigi jos kreipsis į vietos veiklos grupes, rašys projektus, kad gautų lėšų kai kurioms problemoms spręsti. Na, o jei nepavyks pagerinti buities, galbūt pasiseks pakelti poilsio, kultūrinio gyvenimo lygį”, – nestokodamas optimizmo ,,Kėdainių garsui” sakė Pernaravos seniūnas.

Ateities planai

Seniūnija turi įvairių planų, numatytų strateginiame plane, kurį ketinama įgyvendinti iki 2020 metų, tačiau nuolat ieškoma būdų, kaip gerus ketinimus įgyvendinti kuo anksčiau – siekiama iš Europos Sąjungos fondų gauti lėšų vaikų žaidimų aikštelėms įrengti. Pritarus vietos veiklos grupei, Pernaravos seniūnaitijos teritorijoje, prie Šušvės tvenkinio, 4 hektarų plote ketinama įkurti pliažą, kempingą, taip pat ir žaidimų aikštelę.

,,Kol kas tai – svajonės, kurios gyvos popieriuose, tačiau labai tikimės, kad pavyks jas įgyvendinti, nes tai labai praskaidrintų seniūnijos gyvenimą”, – apie planus pasakojo A. Gustas.

Lina Fiodorova