Smarkiu, gaiviu, jaunatvišku gūsiu į folkloro pasaulį įsiveržęs Josvainių jaunimo kolektyvas „Auštaras“ nepaliauja stebinti savo energija, entuziazmu ir gražiais laimėjimais. Neseniai trečiąjį gimtadienį atšventę auštariečiai tebegyvena sėkmingo pasirodymo televizijos konkurse „Dainų dainelė“ įspūdžiais.

Žiemą – beveik kas vakarą

„Labiausiai džiaugiamės tuo, kad galėjome dainuoti per Lietuvos televiziją transliuojamoje garsiojoje ,,Dainų dainelėje“. Buvome paruošę tris dainas. Finaliniame etape tikrai neblogai sudainavome vieną jų – Roko Radzevičiaus „Pinaviją“. Už mus dar galima balsuoti internetiniame „Dainų dainelės“ puslapyje. Sulaukę didesnio palaikymo, turėtume galimybę pasirodyti baigiamajame šio konkurso koncerte. Sėkmingai dalyvaujame ir raiškiojo skaitymo renginyje. Su literatūrine muzikine kompozicija „Vakaro malda“ jau įveikėme jo rajoninį bei zoninį turus ir žengėme į finalinį etapą“, - vardijo pasiekimus kolektyvo vadovė Aušra Giedrienė.

Vaikai, pasak vadovės, šiais pasiekimais džiaugiasi. O ji tylomis svarsto, kiek tam reikėjo jėgų: ,,Visą žiemą repetuodavome kone kiekvieną vakarą. Mūsų taktika – eiti pirmyn mažais, bet skambiais žingsneliais.“

Garbių prizų – virtinė

Per trejus metus josvainiečių ,,Auštaras“ sugebėjo tapti puikia viso Kėdainių rajono meno mėgėjų vizitine kortele. „Per metus surengiame nuo 40 iki 50 koncertų. Teko dalyvauti ir televizijos laidoje „Duokim garo“, ir kituose garsiuose konkursuose. Iš dažno jų parsivežėme garbių prizų: vyresnieji tapo „Sidabrinių balsų“ laureatais, mažieji tokia pat sėkme džiaugėsi respublikiniame vaikų ir jaunimo vokalinių ansamblių konkurse. Pastarajame konkurse aplenkėme net žinomo pedagogo Artūro Noviko vadovaujamą sostinės ansamblį“, - vis vardijo A. Giedrienė.

Tai – dar ne viskas: josvainiškiai tapo ir konkursų „Dainuoju gimtiesiems šilams“, „Giesmių giesmelė“, ,,Oi žiba žiburėlis“ laureatais. Žiūrovų simpatijų buvo pelnyta tarptautiniame festivalyje Kroatijoje. Na, o kaimyniniai Lietuvos rajonai išmaišyti ,,ir skersai, ir išilgai“.

Dirba be atlygio

Iškart po susikūrimo „Auštaras“ gyvavo tarsi pakibęs ore – nepriklausė jokiai organizacijai. Tik neseniai buvo įsteigta asociacija ,,Auštarietis“, o „Auštaras“ tapo oficialiu jos nariu. Tačiau „Auštaro“ vadovės būčiai ši permaina didesnės įtakos neturėjo. A. Giedrienė ir anksčiau, ir dabar kolektyvui vadovauja visuomeniniais pagrindais, nei už koncertus, nei už repeticijas negaudama jokio atlygio: ,,Kartais lemia ne pinigai, o dvasinis pasitenkinimas. Matau džiugias, atsidavusias vaikų akis, ir apie materialius dalykus tiesiog pamirštu.“

Pradžia – nuo bažnytinio ansamblio

„Auštaro“ pradžia – bažnytinis ansamblis. Pirmieji jo nariai – septyni jaunuoliai, kurie dabar – jau studentai. Maždaug po metų ,,Auštaro“ gretos ėmė pildytis kitais jaunais josvainiečiais. Šiuo metu ansamblyje – jau 20 narių. Vadovė neslepia, jog turi planų dar labiau plėstis – dainuoti kviesti net pradinukus ir darželinukus.

„Ne paslaptis, jog dabartiniai paaugliai dažniau renkasi ne liaudies kūrybą, o popsą, džiazą, modernius šokius. Saviškius prie liaudies kūrybos jaukinu visokiausiai būdais: pati aranžuoju dainas, joms akompanuojame ne tik senoviniais instrumentais, bet ir gitaromis“, - sakė A. Giedrienė. Pasak vadovės, vienas didžiausių šių pastangų įvertinimų – auštariukų prašymas repertuare dainuojamąją poezija pakeisti liaudies dainomis.

Ką reiškia pavadinimas?

Pažintis su Aušros Giedrienės vadovaujamu ansambliu dažnai prasideda nuo klausimo: „Ką reiškia jo pavadinimas? Ar tai susiję su vadovės vardu?“ „Iš tikrųjų Auštaras – tai senovės lietuvių mitologinė dievybė, Mėnulio ir Aušrinės sūnus, šiaurės rytų vėjas. Auštaras tarsi įprasmina teisingo ir tobulo gyvenimo kelrodį: gerosioms vėlėms jis rodo kelią į rojų, o blogąsias nupučia. Nieko nuostabaus, kad liaudies dainas dainuojantis kolektyvas ieško sau mitologiško vardo. Juk mes savo dainomis taip pat stengiamės praskaidrinti kasdienos niūrumą“, - sakė ,,Auštaro“ vadovė.

Vaikai – visur gabūs

Nedidelio Josvainių miestelio jaunimui meilę liaudies kūrybai įkvėpusi A. Giedrienė pati augo Kaune, Juozo Gruodžio konservatorijos kieme. ,,Kaimynai buvo muzikinio teatro artistai, o muziką girdėdavau nuo ryto iki vakaro, tad jos mokydavausi nuolat. Vėliau konservatorijoje įgijau ir teorijos žinių, o atvažiavusi į Josvainius, pamačiau, kad nedidelės gyvenvietės jaunimui daug ką pasiekti kur kas sunkiau negu didmiesčiuose. Iš visų jėgų stengiuosi tą atotrūkį mažinti. Noriu įrodyti, kad kaimo vaikai – nė kiek ne mažiau talentingi. Ačiū Josvainių jaunimui, kad mano taip pat“, - sakė A. Giedrienė. Šeimoje Aušra Giedrienė, beje, augina net penkias savo atžalas.

Vilija Mockuvienė

Knypava.lt