Valstybiniai universitetai vykdo grubų verslą ir nedaug dėmesio skiria studijų kokybei, jie tėra suinteresuoti išsaugoti už mokslą mokančius studentus. Taip DELFI tvirtina banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis, įvardijantis tris būdus, kaip Lietuvos aukštosiose perkami pažymiai. Panašiai kalba ir studentiškos organizacijos.

Pažymių pirkimai neišlenda į viešumą

N. Mačiulio įvardijamas problemas pripažįsta ir studentams atstovaujančios organizacijos.

Lietuvos studentų atstovybių sąjungos (LSAS) prezidentas Vilius Morkūnas pastebi, kad šalyje labiau paplitęs mokslo darbų, o ne pažymių, pirkimas. „Tokių atvejų, kada studentai tiesiogiai moka dėstytojams už pažymius, pasitaiko. Tačiau tokių atvejų mažai išlenda į viešumą, nes tai labiau individualūs atvejai“, – teigė V. Morkūnas.

Pasak jo, gerą pavyzdį parodė Latvijos aukštosios mokyklos, susivienijusios akademinio sąžiningumo skatinimui ir kovai su darbų pirkimu.

Pašnekovas pastebi, kad dauguma aukštųjų mokyklų į kitus kursus kelia studentus, turinčius akademinių skolų. Juos siekiama aukštojoje išlaikyti bet kokia kaina. „Kitas variantas – bandoma bet kokiu atveju parašyti bent jau teigiamą įvertinimą, kad studentas išsilaikytų aukštojoje mokykloje ir galėtų toliau studijuoti taip automatiškai atnešdamas daugiau lėšų“, – N. Mačiuliui antrino pašnekovas.

V. Morkūnas ragina kalbėti apie studijų modelio keitimą – kad individualiai dirbdami studentai nesinaudotų bendrakursio, draugo, pažįstamo pagalba perkant vienokią ar kitokią užduotį. Jo teigimu, studijų procesas turi lavinti studentą ir skatinti jį aktyviai prisidėti prie studijų eigos, savarankiškai dirbti, domėtis studijuojamu dalyku. Toks į studentus orientuotas studijų modelis plačiai paplitęs Vakarų Europoje.

 LSAS informacija

Knypava.lt