Seimas ketvirtadienį po pateikimo pritarė Mokslo ir studijų įstatymo pataisai, kad Švietimo ir mokslo ministerija kiekvienai aukštajai mokyklai nustatytų maksimalų valstybės finansuojamų priimamų pirmakursių skaičių.

Už tokią pataisą po pateikimo balsavo 30 Seimo narių, trys prieš, 17 susilaikė. Ji toliau bus svarstoma parlamentiniuose komitetuose.

Pataisa numato, kad „valstybės finansuojamų į pirmą kursą priimamų studentų didžiausią skaičių kiekvienai aukštajai mokyklai nustato Švietimo ir mokslo ministerija, atsižvelgdama į aukštosios mokyklos turimus resursus ir valstybės poreikius bei galimybes“.

Pataisos iniciatorius konservatorius Jurgis Razma tvirtina, kad toks pakeitimas realiai leistų reguliuoti studentų srautus ir su jais judančias valstybines lėšas.

Nors Seimo Teisės departamentas projekte įžvelgė galimą prieštarą Konstitucijai, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas laikėsi kitokios pozicijos. Pasak šio komiteto, Konstitucinio Teismo nutarimui prieštarautų reguliavimas, jei būtų reguliuojamas visas bendras studentų skaičius, tuo metu siūloma ribas nustatyti tik valstybės finansuojamų studentų skaičiui.

Šiuo metu Mokslo ir studijų įstatymas numato, kad „bendrą studijų vietų skaičių nustato aukštoji mokykla, atsižvelgdama į galimybes užtikrinti studijų kokybę“. Ministerija tvirtina preliminarius studijų krepšelių skaičius skirtingoms sritims, tačiau nereguliuoja, kurie universitetai juos gaus.

J.Razma tvirtina, jog dabartinė Mokslo ir studijų įstatymo nuostata, kad pati aukštoji mokykla nustato, kiek ji gali priimti studentų, yra ydinga, nes „abiturientų srautai kartu su valstybės lėšomis (krepšeliais) judėdami, tampa aukštųjų mokyklų siekiu gauti kuo didesnį finansavimą“.

Anot J.Razmos, priėmus labai daug studentų nelieka galimybės visiems suteikti galimybę į kokybiškas studijas, užsiėmimai kai kur vyksta vakarais ir savaitgaliais, labai smarkiai sumažinamos kontaktinės valandos ir dėstytojai su studentais užsiėmimuose beveik nesusitinka, nekokybiškai atliekami praktinės veiklos mokymai, diplomai įteikiami absolventams, kuriuos darbdaviai vadina neparuoštais arba silpnai paruoštais.

Taip pat, konservatoriaus vertinimu, jaunimas turėdamas galimybę laisvai rinktis renkasi vadinamas lengvas studijas.

„Įvairių verslo vadybos specialistų, pedagogų, teisininkų ruošiama labai daug, tačiau jie negauna darbo. Nepakankamai paruošiama inžinierių, technologų, agronomų, veterinarijos gydytojų, kitų šalies pramonei ir žemės ūkiui būtinų specialistų. Darbdaviai nuolat skundžiasi, kad verslo plėtrą stabdo specialistų trūkumas“, - pataisos aiškinamajame rašte tvirtina konservatorius.

Knypava.lt