Europos Sąjunga derasi dėl Energetikos efektyvumo direktyvos. Kokią įtaką mums padarytų ši direktyva? Šiuo metu Lietuvai pavojinga labai rimtai prisirišti prie įsipareigojimų mažinti absoliutų energijos suvartojimą, nes energijos suvartojimas vienodai auga kartu su visa ekonomika.

Europos Komisiją priimti šią direktyvą pasiūlė pernai vasarą.

Dokumentas turi padėti Europos Sąjungai iki 2020 metų (po aštuonerių metų nuo dabar) sumažinti pirminės energijos suvartojimą 20 procentų. Direktyvą Komisija pasiūlė, kai paskaičiavo, kad, atsižvelgus į energijos efektyvumą šalyse narėse Sąjunga 2020 metais pasieks tik pusę to (sumažins energijos sąnaudas tik 9 procentais).

Jeigu direktyva bus priimta, į nacionalinius ji turi būti perkelta ne vėliau nei per vienerius metus.

Naujovės

Energijos efektyvumas – mažesnio kiekio energijos suvartojimas, nors ekonomika auga – laikomas paprastu, bet užtikrintu būdu padidinti energetinį saugumą. Tai yra, kol Lietuvoje rėkiame apie mums dujas vis brangiau parduodantį Ivaną, galima tiesiog tas dujas naudoti efektyviau ir pirkti jų mažiau. Efektyviai naudojant energiją sumažėja sąskaitos, ir sutaupytus pinigus galima panaudoti kur nors kitur.

Direktyvoje EK pasiūlė, kad vartotojai būtų dažniau ir išsamiau supažindinami su tuo, kada ir kiek energijos suvartojama. Logiška, juk jeigu nežinai, kur daugiausiai iššvaistai, tai nebent atsitiktinai sugebėsi būtent ten sutaupyti. Siūloma ir kasmet atlikti privalomą energijos naudojimo auditą didelėse įmonėse.

Be to, direktyvos projekte siūloma, kad viešasis sektorius – vyriausybė ir jos įstaigos bei fondai – nuo 2014 metų renovuotų apie 3 procentus pastatų per metus. Tai grindžiama tuo, kad viešajam sektoriui kiekvienoje šalyje priklauso didelė dalis pastatų ir jie labai regimi bei pastebimi. Be to, viešosios įstaigos turėtų pirkti tik aukštus energijos vartojimo efektyvumo rodiklius atitinkančius produktus, paslaugas ir pastatus.

Apie vieną svarbesnių pasiūlymų direktyvoje – ES narių įsipareigojimus mažinti pirminės energijos sąnaudas yra parašyta toliau.

Energijos sąnaudų mažinimas vs efektyvumo didinimas

Energijos suvartojimo mažinimas ir energijos efektyvumas nėra tas pats.

Energijos suvartojimas skaičiuojamas absoliučiu lygiu, absoliučiais skaičiais jis ir mažinamas. Energijos naudojimo efektyvumas paprastu būdu matuojamas šalies bendrąjį vidaus produktą dalijant iš suvartotos energijos (BVP/energija). Tai – atvirkščias rodiklis energijos intensyvumui, kuris rodo, kiek energijos vartojama kuriant ekonomiką (energija/BVP). Jeigu šalyje yra sukurta daugiau BVP, bet energijos nebuvo suvartota daugiau, vadinasi, didėja efektyvumas ir mažėja intensyvumas.

Jeigu energija vartojama vis efektyviau, tai padeda mažinti energijos sąnaudas, bet nebūtinai (tiek pat ar dar daugiau nei didėja efektyvumas gali augti ekonomika, tad didėti ir bendros energijos sąnaudos). Energijos sąnaudos gali mažėti ir jeigu energija nenaudojama efektyviai, bet tiesiog ekonomika patiria nuosmukį.

Tiesiog griežtas paliepimas šaliai mažinti energijos vartojimą gali užkirsti kelią jos ekonomikos augimui. Juk naujosios ES šalys Vidurio ir Rytų Europoje, tarp jų ir Lietuva, yra ekonomiškai daug mažiau pažengusios nei ES narės Vakaruose. Tad, regis, būtų teisinga leisti jų ekonomikai augti ir gyvenimo standartais pasivyti pažengusios ekonomikos šalis. Būtų žiauroka.

Pati Komisija viename iš dokumentų pasvarsto apie skirtumus tarp suvartojimo mažinimo, bet direktyvos pasiūlyme du dalykus suplaka į vieną: direktyvos projekte ES narėms pasiūlo nustatyti „nacionalinį energijos vartojimo efektyvumo tikslinį rodiklį, išreikštą absoliučiu pirminės energijos vartojimu lygiu 2020 metais“.

Lietuvai patogiau vartojimo mažinimas ar efektyvumas?

Viename savo namų darbe (Tvarios energetikos klasėje) esu skaičiavusi ryšį tarp Lietuvos ekonomikos augimo ir energijos vartojimo (beje, ačiū Aleksandrai Novikovai, kad išmokė analizuoti šalių energetikos efektyvumą). Grafikai pateikti žemiau.

Iš kairiojo matyti, kad augant Lietuvos ekonomikai beveik lygiai tiek pat auga ir galutinis energijos suvartojimas. Dešiniajame grafike matoma, kad kol Lietuvos ekonomikos augimas nepasiekia vidutinio savo greičio (apie 6 procentus), tol energijos intensyvumas didėja kartu su BVP augimu, nors ir ne tokiais pačiai tempais. Tačiau itin spartaus ekonomikos augimo metais energijos intensyvumas beveik nustoja reaguoti į BVP pokyčius. Vadinasi, spartaus ekonomikos augimo metai Lietuvai naudingi tuo, kad energijos intensyvumas (tad ir efektyvumas) išlieka daugmaž toks pats. Deja, dar nesame tiek pažengę, kiek Vokietija, kurioje sparčiau augant ekonomikai energijos intensyvumas mažėja.

Bet kokiu atveju, šiuo metu Lietuvoje tiesiog siekiant apriboti galutinį energijos suvartojimą tektų riboti Lietuvos ekonomikos augimą.

Lietuva – ne vienintelė iš ES narių, kurioje ekonomikas augimas taip labai didina ir energijos sąnaudas šalies mastu. Todėl nieko nuostabaus, kad kai kurios ES šalys pasipriešino įpareigojantiems Energijos efektyvumo direktyvos pasiūlymams ir ES dar laukia ilgos ir sunkios derybos dėl direktyvos.

Parengė Vija Pakalkaitė

Knypava.lt