Nekilnojamojo turto kainos ženkliai kritusios

Šiandien yra pats palankiausias metas įsigyti būstą, bet itin nepalankus metas jo pardavėjams. Tiek butų, tiek namų kainos yra kritusios kone perpus. Bankininkai, kaip susitarę kalba apie stabilesnę nekilnojamojo turto rinką ir, nors nebedalija paskolų į kairę ir dešinę, bet gniaužtus kiek atleido – paskolų išduoda vis daugiau, nors ir griežtesnėmis sąlygomis.

Mažėja būsto paskolos dydis

DNB banko Kėdainių klientų aptarnavimo skyriaus vadovė Asta Žukauskienė teigia, jog per pastaruosius dvejus metus vidutinė paskolos suma DNB banke visoje Lietuvoje beveik nesikeitė – šiemet būstui pirkti vidutiniškai buvo skolinamasi apie 150 tūkst. Lt, 2009 metais vidutinė paskolos suma buvo apie 190 tūkst. Lt. Kėdainiuose vidutinė būsto paskolos suma šiemet siekė apie 80–90 tūkst. Lt, kėdainiškiai dažniausiai imdavo paskolą butui ar nedideliam namui pirkti.

,,Pastebime, kad kėdainiškiai būstui pirkti dažnai turi jau sutaupę nemažą dalį sumos, o likusią dalį finansuoja 20–30 tūkst. Lt vartojimo paskola, kuri paprastai yra kiek brangesnė, tačiau žmonėms patrauklu, kad nereikia įkeisti būsto. Paprastai būsto paskolų rinkoje būdavo jaučiamas tam tikras sezoniškumas – rinka būdavo aktyviausia pavasarį ir rudenį. Šiemet situacija kitokia – vasarą rinka išliko tolygi, o gal net ir kiek aktyvesnė. Viena iš priežasčių – stabilesnė ekonominė situacija ir dabar itin sumažėjęs bendras palūkanų lygis“, – teigė A. Žukauskienė.

Būsto paskolos gavėjai – jaunėja

Pasidomėjus, kokio amžiaus gyventojai yra dažniausi būsto paskolų gavėjai, DNB banko Kėdainių klientų aptarnavimo skyriaus vadovė komentavo, jog kalbant apie naujai imamas būsto paskolas Lietuvoje būtų galima išskirti kelias grupes. Pirmoji – mieste gyvenančios jaunos šeimos iki 35 metų, kurių mėnesio šeimos pajamas Vilniuje dažniausiai prasideda nuo maždaug 4 tūkst. litų.

Pernai rudenį įsigaliojus atsakingo skolinimo taisyklėms, kurios reikalauja, kad imantys paskolas jau turėtų būti sutaupę mažiausiai 15 proc. sumos pradiniam įnašui, matome, kad jaunos šeimos dažniau ieško jau įrengto, kad ir kiek senesnės statybos buto, kurio šildymo išlaidos nebūtų didelės. Dažnai pradiniam įnašui pinigus padeda sutaupyti tėvai. Nauja tendencija yra ta, kad dabar būsto paskolą ima jauni žmonės turintys 4–7 metų darbo stažą ir jau yra patys sutaupę pinigų pradiniam įnašui.

Kita grupė klientų yra turintys stabilias, dažnai didesnes nei vidutines pajamas, vyresni nei 40 – 45 metų žmonės, gerinantys savo gyvenimo sąlygas. Jie ima paskolas, pvz., kotedžui ar namui pirkti/statyti, didesniam ar naujos statybos butui geresniame rajone pirkti, neretai ankstesnį būstą palikdami vaikams.

Domisi paskolų grąžinimo galimybėmis

Kita įdomi tendencija, kurią įžvelgė A. Žukauskienė, yra tai, jog palyginus su prieš kriziniu laikotarpiu daugiau naujų būsto paskolų imamos litais, t. y. ta valiuta, kuria uždirbamos pajamos ir dėl to nereikia prisiimti valiutos kurso kitimo rizikos. Be to, tais atvejais, kai norima skolintis kita valiuta nei uždirbamos pajamos, reikia turėti arba didesnį pradinį įnašą, arba didesnes šeimos pajamas.

Būsto paskolų rinkai didžiausią įtaką turi jau pernai išryškėjęs ekonomikos augimas ir stabilesnė nekilnojamojo turto rinka. Žmonės žymiai atidžiau vertina savo galimybes grąžinant paskolas ir imant būsto paskolą. Tapo labai svarbu ne tik palūkanų lygis, bet ir kitos sąlygos – kokios galimybės, šeimos finansams pagerėjus, paskolą grąžinti anksčiau laiko.

Dar vienas akivaizdus atsargesnio skolinimosi požymis būtų ir tai, kad, pavyzdžiui, šiemet apie 75 proc. naujų būsto paskolų gavėjų ir per 80 proc. naujų greitųjų vartojimo kreditų gavėjų draudėsi gyvybės draudimu, kad nelaimės atveju įsipareigojimai nebūtų perkelti kitiems šeimos nariams.

Neįžvelgia tikro atsigavimo

Ūkio banko atstovės ryšiams su visuomene Auksės Armonaitės - Glodienės nuomone, pastaraisiais metais buvo galima pajusti nekilnojamojo turto rinkos pagyvėjimą, tačiau banko vertinimu, tai labiau iki šiol buvusios rinkos įšalo ištirpimas, o ne tikras atsigavimas.

,,Matome, kad vis daugiau statybininkų planuoja naujus objektus, vadinasi, rinkoje jau atsiranda jų poreikis, taigi, po metų ar dvejų rinkoje gali būti daugiau judėjimo. Nors Ūkio bankas nesispecializuoja būsto kredituose, tačiau pastebime klientų susidomėjimą vartojamaisiais kreditais, kurie panaudojami būsto remontui. Akivaizdu, jog klientai ne visada perka naujus būstus, bet stengiasi pagerinti ir pagražinti savo jau turimą būstą bei gyvenamąją aplinką“, – teigė AB Ūkio bankas atstovė.

Kėdainių rajone – tendencijos tos pačios

Kaip teigia „Swedbank“ Būsto finansavimo skyriaus vadovas Tomas Pulikas, šiemet „Swedbank“ būsto paskolų pardavimų augimas (per 8 mėnesius) palyginus su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, padidėjo 22 proc. Mažiausiai būsto paskolų išduodama žiemą, kai domėjimasis būstu yra silpniausias, tuo tarpu didžiausia paklausa pastebima pavasario pabaigoje, vasarą, kai gyventojai aktyviai domisi ir keičia turimą ar įsigyja naują būstą. Naujai išduodamų būsto paskolų sumos pastaruoju metu yra apie 140 000 litų, jų vidutinis terminas 21–22 metai.

,,Jei lygintume su ankstesniais metais, natūralu, kad sumos yra mažesnės, nes nekilnojamasis turtas yra atpigęs. Pastaruoju metu pastebima tendencija, kad būsto paskolas ima šiek tiek vyresni klientai. Vidutinis amžius – 35 metai. Tuo tarpu anksčiau daugiau skolinosi kiek jaunesni žmonės. Paskolų paklausa yra visur, skirtumas tik tas, kad didžiuosiuose miestuose vidutinė skolinamasi suma yra didesnė nei mažuose miesteliuose. Kėdainių rajone išskirtinių pokyčių pastebėti negalime, tendencijos tos pačios, kaip ir visoje Lietuvoje“, – komentavo „Swedbank“ Būsto finansavimo skyriaus vadovas.

Trumpėja paskolų grąžinimo laikas

SEB banko prezidento pavaduotojas ir Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktorius Virginijus Doveika patvirtino tą patį anksčiau išsakytų bankininkų teiginį – iš tiesų, būsto paskolų rinkoje galima įžvelgti sezoniškumą. Per 8 šių metų mėnesius SEB bankas iš viso suteikė beveik 2,2 tūkst. Naujų būsto paskolų. Tai yra beveik penktadaliu (19 proc.) daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.

,,Nuo 2008 metų pirmojo ketvirčio yra stebimas tolygus vidutinės kredito sumos mažėjimas. 2007 metais per pirmą ketvirtį išduotų būsto paskolų vidutinė suma buvo apie 230 tūkst. litų, o 2012 metų tuo pačiu laikotarpiu – siekė 155 tūkst. litų. Vidutinei sumai mažėti didžiausią įtaką turi per kelis pastaruosius metus sumažėjusios nekilnojamojo turto kainos, didėjantys pačių žmonių įnašai perkant būstą. Keičiasi ir paskolų suteikimo terminai: vidutinė įsipareigojimo trukmė šiuo metu yra maždaug 22 metai. 2007 metais gyventojai rinkosi ilgesnius paskolos grąžinimo terminus – vidutiniškai 28 metus. Mažesniuose regionų miestuose, kur suteikiamos mažesnės būsto paskolos, dominuoja ir trumpesni paskolos grąžinimo terminai“, – teigė SEB banko atstovas.

Mažesniuose miestuose paskolų poreikis nedidelis

Pasak V. Doveikos, per 8 šių metų mėnesius Kėdainių gyventojams suteikta apie 30 naujų būsto paskolų. Lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, šiemet pastebimas pamažu augantis finansavimo poreikis. Atsižvelgiant į paskolų gavėjų amžių, po sunkmečio sumažėjo jaunų – 18–25 metų amžiaus, paskolas imančių gyventojų. 2007 metais jaunesni nei 30 metų amžiaus klientai sudarė apie 40 proc. visų tais metais SEB banko suteiktų būsto paskolų gavėjų, tuo tarpu 2011 metais šis rodiklis sumažėjo iki 24 proc. Šiuo metu būsto paskolomis daugiausia domisi 27–34 metų amžiaus gyventojai.

Pasiūla didesnė už paklausą

Nekilnojamojo turto agentūros ,,Forto siena“ Kėdainių atstovybės vadovas Kęstutis Grigonis, paprašytas pakometuoti nekilnojamojo turto rinką Kėdainiuose sakė, jog lyginant su parduodamų butų pasiūla, butų pirkėjus galima tik ant rankos pirštų suskaičiuoti.

,,Butų lyg ir reikia, žmonės lyg ir ieško, bet bėda ta, kad, tarkim, dauguma parduodamų vieno kambario butų yra su ,,defektais“, t. y. jie yra be balkono. Po to, vėl gi visi ieško geriausio varianto, kad butas būtų antrame–ketvirtame aukštuose. Tačiau kaip tyčia – dažniausia parduodami butai yra be balkono, pirmame arba penktame aukštuose. Perkami ne tik vieno, bet ir dviejų ar trijų kambarių butai, tik jų kaina, atsiradus pirkėjui yra derinama ir paprastai būna mažesnė nei reklaminiuose skelbimuose“, – pastebėjo pašnekovas.

Pasidomėjus ar buto kainai turi įtakos jo vieta, ar vis dar didesne kaina išsiskiria butai, esantys miesto centre, K. Grigonis teigė, kad dėl žemesnių kainų labiau galima būtų išskirti Vilainius, Šėtos gatvę ar buvusį karinį miestelį, įprastai vadinamamą ,,gorodoku“. Šiek tiek, bet labai nedaug, butų kaina didesnė yra miesto centre, tačiau didelio poreikio butą pirkti būtent miesto centre, gyventojai tikrai nerodo.

Palankus metas pirkti butą

,,Jeigu atsisuktume į tuos gerus laikus, kurie buvo 2008-aisiais metais, šiandien butų kainos nukrito beveik per pusę. Butų pasiūla yra didelė, o pirkėjų – minimaliai“, – sako K. Grigonis.

Sunku prognozuoti, ar butų kainos pavasarį dar kris, ar pakils. Apibendrindamas nekilnojamojo turto agentūros ,,Forto siena“ Kėdainių atstovybės direktorius K. Grigonis daro išvadą, jog būsto kainą reguliuoja patys pirkėjai, tik nuo būsto paklausos jo kaina arba kyla, arba krenta.

Pašnekovo nuomone, dabar yra pats palankiausias metas pirkti butą, bet labai nepalanku jo pardavėjams. Kas ieško buto ir nori jį įsigyti, pats laikas tą padaryti.

Asta Raicevičienė

Knypava.lt