Rugsėjo 21 d. šalia stačiatikių Viešpaties Atsimainymo cerkvės buvo atidengta memorialinė lenta, skirta Piotrui Stolypinui atminti.

Stengiamasi įamžinti atminimą

Visos tautinės mūsų krašto bendruomenės nori vienokiu ar kitokiu būdu įamžinti gerus jų bendrapiliečių paliktus pėdsakus. Kėdainiuose yra įamžintas garsiausio žydų religinio mąstytojo Vilniaus Gaono atminimas, lenkų kilmės Nobelio premijos laureato, rašytojo Česlovo Milošo atminimas. O rugsėjo 21 d. šalia stačiatikių Viešpaties Atsimainymo cerkvės buvo atidengta memorialinė lenta, skirta ryškiausiam ir žymiausiam stačiatikių bendruomenės atstovui Piotrui Stolypinui. Šiais metais minimos P. Stolypino 150-osios gimimo metinės. Kėdainių rusų kultūros klubas „Susitikimai“ ir Kėdainių krašto muziejus nuo 2008 m. stengiasi įamžinti žymaus Rusijos politiko, kurio veikla buvo glaudžiai susijusi ir su Kėdainių kraštu, atminimą. Buvo surengtos 2 tarptautinės konferencijos ir mokinių rašinių konkursas. O šiais metais nutarta atidengti memorialinę lentą.

Atvyko garbių svečių

Į Kėdainius ir į iškilmingą ceremoniją atvyko Rusijos Federacijos užsienio reikalų ministerijos atstovybės Kaliningrade atstovai (delegacijos vadovas Sergejus Bezberežjevas, antroji sekretorė Liudmila Klimenkova ir kt.), Rusijos Federacijos ambasados Lietuvos Respublikoje atstovai (ministras patarėjas Jevgenijus Minakovas, trečiasis sekretorius Zauras Letifovas) bei kiti aukšti asmenys.

Iš viso atvyko daugiau nei dešimt garbių svečių. Kėdainiuose atvykusiuosius sutiko ir priėmė Kėdainių rusų kultūros klubo „Susitikimai“ pirmininkė Jevgenija Šlikienė, Kėdainių stačiatikių Viešpaties Atsimainymo cerkvės šventikas Nikolajus Murašovas, Daugiakultūrio centro vadovė Audronė Pečiulytė ir kt. Dar prieš memorialinės lentos atidengimo ceremoniją garbingiems svečiams buvo surengta ekskursija po Kėdainius.

Aukštus svečius priėmė rajono meras

Po ekskursijos svečius savivaldybėje priėmė rajono meras Rimantas Diliūnas, mero pavaduotoja Nijolė Naujokienė, Kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Kęstutis Stadalnykas. Priėmime dalyvavo ir Kėdainių rusų kultūros klubo „Susitikimai“ pirmininkė J. Šlikienė bei Daugiakultūrio centro vadovė A. Pečiulytė.

Susitikimo metu buvo kalbėta apie Rusijos Federacijos užsienio reikalų ministerijos atstovybės Kaliningrade ketinimą dovanoti Kėdainių krašto muziejui fotografijų parodą, skirtą P. Stolypinui.

Aukotos Šv. Mišios ir atidengta memorialinė lenta

Į P. Stolypinui atminti skirtas šv. Mišias, kurias aukojo Kėdainių stačiatikių Viešpaties Atsimainymo cerkvės šventikas N. Murašovas, atvyko Vilniaus ir Lietuvos arkivyskupas Inokentijus, nemažai Kėdainiuose gyvenančių stačiatikių. Mišiose dalyvavo svečiai iš Kaliningrado, savivaldybės vadovai. Po mišių šalia cerkvės buvo atidengta ir pašventinta memorialinė lenta. Šios lentos pagaminimu bei aplinkos jai parengimu rūpinosi dizaineris kėdainietis Arvydas Urbelis, skulptorius - vilnietis Romas Vilčiauskas (Užupio angelo ir kitų gražių darbų autorius). Memorialinės lentos gamybos ir kitus darbus finansavo europarlamentaras Viktoras Uspaskichas.

Domėjosi ne tik politika

Kalbėjusieji ceremonijos metu akcentavo, kad P. Stolypinas buvo politikas ir reformatorius. Reformomis jis daug nusipelnė Rusijai, bet paliko ryškių pėdsakų ir mūsų krašte. Viena svarbiausių jo reformų – agrarinė. Jis stengėsi išardyti bendruomeninį žemės ūkio valdymą ir sukurti vienkieminius ūkius vakarietiškojo fermerio ūkio pavyzdžiu.

XIX a. pab. Lietuvoje pradėjo kurtis dvarininkų žemės ūkio draugijos. 1900 m. įsikūrė Kauno gubernijos žemės ūkio draugija. Pirmasis jos vadovas buvo Rusijos ministras pirmininkas ( tuo laiku dar tik būsimasis) P. Stolypinas. Draugijos nariai savo ūkiuose darė pirmuosius augalų veislių, tręšimo, sėjos, pasėlių priežiūros bandymus. 1911 m. Dotnuvoje Kauno gubernijos žemės ūkio draugija įkūrė žemės ūkio mokslo ir mokymo židinį – vidurinę žemės ūkio mokyklą. Ir dabar tas pastatas stovi, – ten veikia Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras ir Žemdirbystės institutas.

Kėdainių žemė – mažoji Stolypinų tėvynė

Daugiakultūrio centro vadovė A. Pečiulytė kalbėjo: „P. Stolypino gyvenimas ir veikla yra glaudžiai susijusi su Lietuva ir Kėdainių kraštu. 1889–1902 m. P. Stolypinas, būdamas Kauno gubernijos apskrities bajorų vadovu, žiemą gyveno Kaune, o visą vasarą praleido savo dvare Kalnaberžėje. Stolypinai Lietuvoje užaugino savo vaikus – penki iš jų čia gimė. Taigi galima teigti – kad Kėdainių žemė yra mažoji Stolypinų tėvynė. P. Stolypinas buvo aktyvus Kėdainių Viešpaties Atsimainymo cerkvės parapijietis. Jis aukojo jai pinigų, 1896–1901 m. buvo išrinktas parapijos labdarybės įstaigos pirmininku. 1910 m. cerkvės parapijiečiai kvietė Piotrą ir Olgą Stolypinus tapti stačiatikių Švento Nikolajaus Petropavlovsko brolijos Kėdainių skyriaus garbės nariais.“

Rūta Švedienė, Kėdainių rajono savivaldybės vyr. specialistė

Knypava.lt